Pentiniai: ką naudinga žinoti?
Dauginimas. Kai pentiniai vienoje vietoje auga daugiau nei 6 metus, kerai išretėja, nusilpsta – pats laikas persodinti padalijus. Tai geriausia atlikti anksti pavasarį ar vasarai baigiantis, kai jie nužydi. Atskyrę ūglį su šaknimis ir augimo pumpuru, turėsite naują augalą. Dauginti galima ir žaliaisiais auginiais, kurie pjaunami gegužę arba rugpjūtį ir susmeigiami į drėgną smėlio ir durpių mišinį. Vieta turi būti pavėsinga. Panaudojus įsišaknijimo hormonus, 20 °C temperatūroje auginiai šaknis išleidžia per 2–3 savaites. Labiausiai paplitęs dauginimo būdas – sėklomis. Anksčiau būdavo nusiskundimų dėl to, kad sėjinukai neišlaiko motininių savybių. Naujesnių veislių pentiniai šios bėdos neturi – nuokrypių pasitaiko, bet procentas visai nedidelis. Sėjama vasario–kovo mėnesiais į indelius arba, dar geriau, gegužę–liepą tiesiai į dirvą, mat jiems nepatinka persodinimas.
Dirvožemis. Svarbiausia, ko reikia pentiniams, nerūgšti dirva. Prieš sodindami įterpkite kalkių, pelenų ar dolomitmilčių. Laidumas vandeniui, derlingumas taip pat pageidautinas, tad tiks kompostu, perpuvusiu mėšlu pagerintas priemolis ar priesmėlis. Pentiniai augs prastai, jei pasodinsite per giliai – šaknies kaklelis turi būti sulig žemės paviršiumi.
Vieta. Pentinius sodinkite ten, kur nepučia skersvėjai – tuščiaviduriai stiebai gali nulūžti, todėl teks pririšti. Tinkamiausia saulėta, iš šiaurinės pusės apsaugota vieta.
Laistymas. Vandens perteklius pentiniams itin nepageidautinas, ir suaugusių jų geriau visai nelaistyti. Tik ką pasodintus ir, jei pradėjus formuotis žiedams užsitęsia sausra, palaistykite kartą, bet gausiai.
Tręšimas. Geriausios trąšos pentiniams – kompostas, perpuvęs mėšlas ir pelenai, kurių įterpiama į sodinimo duobes ir sumaišoma su žeme. Ilgainiui organinės trąšos išsiskaido, todėl pavasarį patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, mulčiuokite kompostu. Kai sukrauna žiedinius pumpurus, įterpkite fosforo ir kalio trąšų.
Žydėjimas. Pentiniai – gėlyno aukštaūgiai, nelygu veislė, išstybstantys iki 2 m, nors yra ir žemesnių, vos pusmetrį siekiančių. Jie žydi visų atspalvių mėlynais, violetiniais, baltais, rečiau rožiniais žiedais. Kataloguose galima pamatyti ir pentinių raudonais žiedais. Veislė ‘Red Caroline’ išvesta 1950 metais, bet pernelyg žavėtis ja nepatariame – augalai užauga menki, dažnai kenčia nuo ligų, todėl nenuostabu, kad plačiai nėra paplitusi. Ypatingo dėmesio sulaukia Naujosios Zelandijos hibridai, dar vadinami New Millenium Hybrids – didelė spalvų paletė, stambūs, tankūs žiedynai, atsparumas šalčiams ir ilgaamžiškumas – ko daugiau reikia. Yra ir pusiau pilnavidurių, pilnavidurių veislių. Kad žiedynai būtų stambesni, tankiai sužėlusius ūglius (kai jie užauga 20–30 cm aukščio) praretinkite – palikite 2–3 pačius stipriausius. Pentiniai pražysta birželį ir grožiu stebina visą mėnesį, o nupjovus stiebus galima tikėtis pakartotino žydėjimo.
Problemos. Nors pentiniai nuodingi, juos, ypač jaunus lapus, mėgsta šliužai ir sraigės – apsauga nuo šių smagurių labai reikalinga. Stebėkite, ar neapniko amarai, voratinklinės erkės, įvairūs vikšrai – kenkėjus galabykite česnakų antpilu arba naudokite insekticidus. Pentinius gali pažeisti ir ligos –bakterinės, grybinės ar virusinės, bet tai jau atskira tema. Aukštaūgius riškite prie atramų – atūžęs vėjo gūsis gali nulaužti stiebus.
Svarbu! Po žydėjimo žiedynus nupjaukite, palikdami stiebą su lapais, kol jie pagels. Po kurio laiko prie senų stiebų atsiranda nauji ūgliai – rudenį pentiniai pražys pakartotinai. Prieš žiemą stiebai nukerpami 30 cm aukštyje. Pentiniai atsparūs žiemos šalčiams, todėl dengti nereikia. Bet negerai, jei į nupjautus tuščiavidurius stiebus patenka vandens – kai kurie augintojai pataria pjūvius užtepti moliu arba pridengti nuo lietaus.
Pixabay nuotr.
