Egzotiškieji nektarinai
Šie nuostabūs kaulavaisiniai augalai vis dažniau sodinami mūsų soduose. Ir visai nesvarbu, kad kartais sodininkai jais nusivilia, mat atvežti iš kitų, šiltesnių, šalių nespėja adaptuotis ir kartais neištveria kiek vėsesnių ar dažnai besikaitaliojančių Lietuvos orų. Jei šiandien dažname sode auga persikai, tai kodėl čia turėtų nebujoti ir jų pusbroliai nektarinai – juk pastarieji ir yra tie patys persikai, tik jų rūšis kita, vadinama plikavaisiais persikais, nes vaisiai pliki, nepadengti plaukeliais.
Nektarinas, arba plikavaisis persikas (Persica nucipersica Borkh), yra viena iš 6 persiko rūšių. Labai panašus į paprastąjį persiką, nuo jo skiriasi tik giliau dantytais lapų kraštais, kvapniais, puošniais žiedais ir plikais sultingais vaisiais. Aukštoku (apie 6 m) medeliu savaime auga Vidurinėje Azijoje ir Vakarų Europoje.
Mūsuose auginamos veislės kiek žemesnės ir auga apie 3 m aukščio medeliais ar kiek žemesniais krūmais. Nors jų plitimo istorija nėra žinoma, tačiau rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti kaip nuostabūs sodo augalai, atsiradę Anglijoje 1616 metais. Plačiau paplitę ir kitose šalyse, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kalifornijoje, Čilėje ir Pietų Afrikoje. Matyt, keičiantis klimatui, jie ilgainiui įsikurs ir Lietuvos soduose. Tai priklausys nuo mūsų atkaklumo ir kantrybės.
Nektarinų veislės
Šiuo metu medelynuose galima įsigyti keletą derlingų ir mažiau klimato kaitai reiklių veislių, kurios yra sukurtos paprastojo persiko ir nektarino genetinio fondo pagrindu ir turi kai kurių neigiamų požymių: vešlų augimą, jautrumą grybinėms ligoms ir žiemoms. Lietuvoje siūlomos įsigyti išvestos Kanados ir Amerikos mokslininkų. Intensyviai dirbama ir Nikitsko botanikos sode Ukrainoje, kur naujai atrinkti hibridai 1995 metais buvo pavadinti nektarinais. Botanikos sode hibridizacijai su nektarinais naudoti paprastasis, ferganinis, tibetinis persikai ir paprastieji migdolai.
‘Harco’ – kanadietiška veislė Lenkijoje auginama nuo 1977 metų, todėl puikiai pritampa ir mūsų sodeliuose. Tai labai derlinga nektarino atmaina, duodanti vidutinio didumo, apie 90–120 g svorio rutuliškus vaisius, kurių visą odelės paviršių dengia intensyvus raudonis su violetiniu atspalviu. Minkštimas nepaprastai skanus – saldžiarūgštis ir labai sultingas. Jis lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Ši veislė labai atspari šalčiams, todėl ypač rekomenduojama sodinti nuosavuose sodeliuose. Vaisiai sunoksta rugpjūčio mėnesio antrąjį dešimtadienį, gausias užuomazgas rekomenduojama praretinti. Veislė gerai tarpsta saulės apšviestose šiltesnėse vietose. Vaismedžiai yra stipraus augumo, vainikai glausti.
‘Harblaze’ – kanadietiška nektarinų veislė. Vaisiai stambūs, 100–160 g svorio, beveik ištisai raudoni, labai gražūs. Minkštimas saldžiarūgštis, lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta apie rugpjūčio vidurį. Ši veislė, kaip ir kitos, yra savidulkė, labai derlinga, vidutiniškai atspari šaltoms žiemoms.
‘Redgold’ (ʻStarkʼs Redgold’) – 1955 metais Amerikoje sukurta derlinga vėlyva veislė. Vaisiai stambūs, sveria vidutiniškai 100–160 g, beveik ištisai raudoni, ovalūs. Minkštimas tvirtas, geltonas, skanus, beveik visas lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta rugsėjo pirmoje pusėje. Vaismedžiai savidulkiai, dera labai gausiai, jautroki šaltoms žiemoms ir grybinėms ligoms.
‘Fantasia’ vaismedžiai labai derlingi. Stambius, apie 120–160 g sveriančius vaisius jie sunokina rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Šie yra ovalūs, šviesiai oranžiniai su išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas geltonas, rūgščiasaldžio skonio, labai skanus, beveik visas lengvai atsiskiria nuo kauliuko.
Donatas Klimavičius, Kauno kolegijos Aplinkos inžinerijos katedros lektorius
„Shutterstock“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. birželio mėnesio numeryje.
