Elegantiškos egzochordos moja žiedų kekėmis

Neįprastą ir nelengvai ištariamą pavadinimą šie elegantiški krūmai gavo dėl savotiškų vaisių – sausų penkiabriaunių lapavaisių. Želdynuose egzochordos sodinamos ne dėl jų, o dėl gausių sniego baltumo žiedų, kurie Lietuvoje išsiskleidžia gegužės mėnesį. Dideli balti, kartais rausvai paspalvinti rutuliški žiedpumpuriai, dėl kurių krūmas angliškai vadinamas pearlbush (‘perlų krūmas’), viršūninėmis kekėmis susitelkę stambūs (4–5 cm skersmens) baltutėliai žiedai skaisčiai žalių lapų fone – neužmirštamas reginys. Žydi 2–3 savaites. Sprogstantys lapai dažnai yra neryškaus rausvo atspalvio, rudenį pagelsta arba nukrinta žali.

Populiariausios rūšys ir veislės

Populiariausia ir dažniausia dekoratyviniuose želdynuose – stambiažiedė, arba plaštakiškoji, egzochorda (Exochorda racemosa (Lindl.) Rehd.). Tai gana tankus stačiašakis krūmas, kuris Lietuvoje užauga maždaug iki 2–3 m aukščio ir panašaus skersmens. Lapai lygiakraščiai arba dantyti tik nuo vidurio, ryškiai žali.
Pjūklalapė, arba trumpakotė, egzochorda (E. serratifolia Moore) kiek mažesnė, paprastai neviršija 1,5–2 m aukščio. Lapai pjūkliškai dantyti, šviesiai žali.
Korolkovo, arba plikašakė, egzochorda (E. korolkowii Lav.) užauga iki 3–5 m aukščio. Šakos tvirtos, stačios. Lapai dažniausiai lygiakraščiai.
Daūrinė egzochorda (E. giraldii Hesse) labai panaši į pastarąją rūšį, tik kiek mažesnė, skėstašakė. Žiedai taip pat smulkesni – 2–3 cm skersmens.
Didžiažiedė egzochorda (E. x macrantha (Lemoine) Schneid.) – stambiažiedės ir Korolkovo egzochordų hibridas. Ji panaši į stambiažiedę. Žiedynai truputį gausesni.

Dauginimas ir priežiūros darbai

*Šiuos krūmus paprasčiausia dauginti vasaros (pusiau sumedėjusiais) auginiais birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje.
*Egzochordų galima užsiauginti ir iš sėklų. Jas geriausia sėti rudenį arba per žiemą stratifikuoti ir į dirvą berti pavasarį. Jauni augalai lengvai ištveria persodinimą, o senesni gana jautrūs.
*Svarbiausias priežiūros darbas – genėjimas. Tuoj po žydėjimo išpjaunamos senos ir silpnos, patrumpinamos arba pašalinamos gausiai žydėjusios šakos (kasmet iki trečdalio – ne jų ilgio, o skaičiaus). Senus krūmus galima atjauninti, labai anksti pavasarį išpjaunant pusę šakų, o kitais metais – kitą pusę.
*Atjaunintus arba smarkiai apgenėtus krūmus kiekvieną pavasarį reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis.
*Egzochordos neblogai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų, bet geriausiai veša derlingoje, drėgnokoje, kiek rūgštokoje vidutinio sunkumo dirvoje.
*Labai šaltomis žiemomis augalai gali apšalti, bet dažniausiai peržiemoja be pažeidimų.