Europinių pažeidimų darbotvarkėje Lietuvai – ir ilgaūsio vabalo likimas

Jo vardas – margasis akiuotis. Tai puošeiva šešiakojis vabalas iš ūsuočių šeimos – vienas iš 21 rūšių, dėl kurių Europos Komisija pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą. Padarėlis turėjo būti apsaugotas pagal europinę Buveinių direktyvą.

Tačiau Lietuva to nepadarė. Nepadarė, nes margasis ūsuotis Lietuvoje nesiveisia – arba gamtininkams jo nepavyko aptikti. „Mieli entomologai, jeigu vabalą pastebėsite, atsiųskite duomenų. Radavietę įkelsime į saugomų rūšių informacinę sistemą, o nuotrauką – į svetainę gamtosknyga.lt“, – šmaikštauja Tomas Tukačiauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas.

Anot ministerijos ekologo, Europos Komisija ne vienus metus ragino Lietuvą steigti „Natura 2000“ teritorijas atitinkamoms laukinės faunos ir floros rūšims, tik dėl šito vabalo nebuvo įsitikinusi. Todėl Lietuvos mokslininkai privalėjo nustatyti, ar margasis akiuotis šalies teritorijoje deda kiaušinėlius, ar kas pusšimtį metų tik vizituoja kirsdamas valstybės sieną.

„Vadinasi, dėl gyvūnų esame padarę viską, ko tikisi Europos Komisija“, – konstatuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tačiau Europos Komisiją domina ne tik gyvūnai ir augalai, o ir pačių natūralių buveinių tinklo kokybė. Dėl jo Europa su Lietuva diskutuoja nuo 2011 m. Komisija pripažįsta Lietuvos pažangą steigiant buveinių teritorijas, tačiau įvardijusi tinklą kaip nepakankamą, 2018 m. gegužės 18 d. pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.

Dar nepraėjus nė mėnesiui nuo savo priesaikos, ministras Simonas Gentvilas surašė konkretų grafiką, kaip Lietuva pašalins šio didžiausio pasaulyje saugomos gyvosios gamtos tinklo trūkumus. Detalų darbų grafiką su diplomatiniu atsiprašymu Europos Komisijai aplinkos ministras išsiuntė praėjusį penktadienį. Pagal planą, „Natura 2000“ teritorijų sąrašas bus užpildytas iki kitų metų pabaigos.

Planui įgyvendinti ministrui neužteks spragtelėti pirštais – vien šiais metais naujoms teritorijoms nustatyti reikia surasti apie 34 tūkst. ha natūralių buveinių. Pavyzdžiui, apie 6 tūkst. ha saugomų teritorijų miškų reikia perrašyti Plačialapių ir mišrių miškų buveinei.

„Todėl Valstybinė miškų urėdija pirmiausia turės peržiūrėti suplanuotus kirtimus ir palikti dalį miškų saugomoms buveinėms“, – konstatuoja Tomas Tukačiauskas. Aplinkos ministerijos laukia iššūkis susitarti ir su privačių žemių savininkais, ypač ūkininkais. „Juos reikės įtikinti, kad drugelis ar natūrali pieva yra tiek pat verta išlikti, kaip gaunama vertė iš derliaus“, – sako specialistas.

Apsaugoti gamtą Europai – brangus užsiėmimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje dėl dviejų šimtų mažojo erelio rėksnio porų gerovės: lizdų remonto, dirbtinių lizdų kėlimo, mokslinių tyrimų, dokumentų rengimo ir kt., skirta daugiau kaip 1 mln. eurų europinių lėšų – vienos lizdavietės sąnaudos sudarė 5 tūkst. eurų. Kitais atvejais dar skiriamos kompensacijos nuosavybės savininkams. Tačiau buveinių apsauga ir atsiperka – Lietuvos mokslininkų skaičiavimais, ekosistemų paslaugų saugomuose miškuose metinė vertė yra 1,5 karto didesnė nei vienam kartui iškirsta mediena.

Ieškodamas pusiausvyros tarp ūkinės veiklos miškuose ir gyvosios gamtos apsaugos, aplinkos viceministras Danas Augutis praėjusią savaitę parengė Nacionalinio miškų susitarimo proceso tvarką. Iš pradžių aptarus su socialiniais partneriais ir interesų grupėmis, vėliau susitarimas keliaus politinių parlamentinių partijų žinion.

Dabartinė Vyriausybė yra užsibrėžusi šalies miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą per šią kadenciją padidinti iki penktadalio – kas penktas hektaras Lietuvoje bus saugomas.

„Idealiu atveju natūralios buveinės ir rūšys šalyje turi būti saugomos daugmaž tolygiai – pavyzdžiui, žuvele vijūnu neužtenka rūpintis vien Nemuno deltoje, jos apsaugai svarbios teritorijos ir kituose regionuose“, – atkreipia dėmesį Tomas Tukačiauskas.

Pagal Europos Komisijai nusiųstą aplinkos ministro grafiką, Aplinkos ministerija nedelsiant imasi nustatyti papildomas teritorijas nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, karbonatinių smėlynų pievų, griovų ir šlaitų miškų, viržynų buveinėms. 2022-ųjų pabaigoje „Natura 2000“ tinklas bus užbaigtas nustatant užtektinai teritorijų žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų, sausųjų ąžuolynų, pelkinių miškų buveinėms.

Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatyta saugomas teritorijas išplėsti iki 30 proc. sausumos ploto atkuriant didelius plotus nualintų ir daug anglies sukaupusių ekosistemų.