Fikusų kenkėjai ir ligos
Fikusas (Ficus) – šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalas, mūsų šalyje plačiai auginamas patalpose. Šios genties augalų tropikuose suskaičiuojama per 1 000. Tai krūmokšniai, lianos, medžiai. Dažniau auginamas smulkialapis Benjamino fikusas (F. benjamina), sulaukiantis ne vienos dešimties metų. Beje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija jį rekomenduoja vadinti svyruokliniu.
Fikusas puikiai auga saulėtoje vietoje, mėgsta vėsesnį (15–21 °C) orą, saikingą žemės drėgmę ir pH 6, trąšas. Bet būna atvejų, kai pradeda kristi susiraukšlėję lapai. Vadinasi, patalpos oras yra labai sausas arba lapus nudegina saulė, o galbūt vazonuose žemė užmirkusi. Jei krenta apatiniai lapai, tai yra natūralu, nes senesnių augalų stiebai visad lieka be jų. Bet jei byra viršutinių ir šoninių šakų lapai, reikia stebėti, ar jų neužklupo kenkėjai ir ligų sukėlėjai.
Ligų ir kenkėjų daug
Užsienio literatūroje randame nemažai duomenų apie fikusų ligų sukėlėjus ir kenkėjus, kurie gali pasireikšti ir mūsų šalyje. Įvairius fikuso genties augalus, auginamus atvirame grunte ar patalpose, parazituoja stiebų ir šakų patogeniniai Fusarium genties grybai. Lapus apninka puvinių sukėlėjas Botrytis cinerea. Ant lapų atsiranda rudų nekrotinių dėmių su ryškiais koncentriškais žiedais. Lapų dėmėtligių sukėlėjai yra Alternaria, Mycosphaerella (Ramularia), Phyllosticta, Phyllachora genčių grybai sukelia intensyvų lapų dėmėtumą. Ant kai kurių fikuso rūšių augalų dažnai aptinkamas gumbus sudarančių bakterijų Agrobacterium tumefaciens sukėlėjas. Netinkamai prižiūrimus augalus puola antraknozė (Glomerella) ir gausybė kenkėjų: amarai, tripsai, nematodai, skydamariai, o ypač miltuotasis skydamaris (Psedococcus longispinus).
Dr. Banga Grigaliūnaitė, dr. Antanas Matelis, dr. Daiva Burokienė
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų patologijos laboratorija
Bangos Grigaliūnaitės, Antano Matelio nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2020 m. balandžio mėnesio numeryje.
