Gal džiovintų pomidorų?

Džio­vin­ti sau­lė­je po­mi­do­rai kve­pia pa­sa­kiš­kai. Ši fra­zė nu­ke­lia mus į kait­rią vasa­ros die­ną ir grą­ži­na va­sa­riš­ką nuo­tai­ką. Taip tu­rė­tų nu­tik­ti ir žie­mą, kai ati­da­ry­sime in­de­lį su džio­vin­tais po­mi­do­rais.

Džio­vin­ti pro­duk­tai, at­ro­do, nie­ka­da ne­su­vi­lios gur­ma­nų, ta­čiau su džio­vin­tais po­mi­do­rais vis­kas ki­taip. Džio­vi­ni­mas – pats se­niau­sias kon­ser­va­vi­mo bū­das. Kol buvo su­gal­vo­ti šiuo­lai­ki­niai kon­ser­va­vi­mo bū­dai, ita­lai po­mi­do­rus džio­vi­no sau­lė­je, ant sa­vo na­mų sto­gų. Šis bū­das – tar­si šei­my­ni­nė re­lik­vi­ja.

Džio­vin­ti po­mi­do­rai – tai sal­dūs, ryš­kaus, tie­siog kon­cen­truo­to sko­nio vai­siai su in­ten­sy­viu aro­ma­tu. Jie pa­ska­nins dau­gy­bę pa­tie­ka­lų. Ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kad džio­vin­ti po­mi­do­rai yra ne to­kie mais­tin­gi. Tie­sa, kai ku­rios me­džia­gos tirps­ta van­de­ny­je, bet mi­ne­ra­li­nės su­si­kon­cen­truo­ja.

Įdo­mu, kad džio­vin­ti po­mi­do­rai (ita­liš­kai po­mo­do­ri sec­chi) Ame­ri­ko­je net­gi popu­lia­res­ni ne­gu Ita­li­jo­je. Jie lai­ko­mi gur­ma­nų pro­duk­tu, nors pla­čiai nau­do­ja­mi, ypač pa­da­žams pa­ska­nin­ti.