Gegužė daržininkams – svarbiausių darbų mėnuo

Sėja ir sodinimas

Jei balandžio pabaigoje nepasodinote bulvių, tai nedelsdami padarykite gegužės pradžioje. Dera pasikartoti fenologijos žinias.

Pražydus ievoms galima sėti pupas, geltekles, burokėlius, morkas, ridikėlius, špinatus. Jei neturite prieskoninių žolelių daigų dėžutėse – ne bėda. Tiesiai į dirvą dabar galima sėti bazilikus, mairūnus, kalendras, krapus ir kt. Jei sėją kartosite kas 3–4 savaites, šviežių prieskonių turėsite iki vėlyviausio rudens.

Sėjami svogūnai, salotos, žirniai ir kitos šalčiui atsparios daržovės, po plėvelinėmis priedangomis sodinami agurkų daigai, jeigu tai nebuvo padaryta balandžio pabaigoje.

Laikas išsodinti salotų, porų, brokolių, salierų, kopūstų, griežčių daigus.

Alyvoms sužydėjus galima sėti moliūgus, cukinijas, patisonus, agurkus, žiedinius kopūstus, pupeles, apsaugotose vietose sodinti pomidorų, agurkų daigus – jautruolius, popytes, kuriems šalnos gali būti pražūtingos.

Mulčiuoti reikia ne viską

Jei pasodinti daržovių daigai prigijo, galima juos mulčiuoti. Tam tinka šiaudai, lapai, ypač klevų ir liepų. O jei jų neturite, naudokite nupjautą vejos žolę ar net piktžoles. Net jei sėklos nubyrės ir sudygs, daigus nesunkiai išrausite, nes dirva taps puri.

Tinginio daržo turėtojai džiaugiasi, kad vidutinio lietingumo vasaromis mulčiuotų daržovių visiškai nereikia laistyti.

Tiesa, reikia žinoti. Kadangi lėtai irdamas sunkus mulčias sunaudoja nemažai azoto, agronomai nepataria mulčiuoti tų daržovių, kurioms šios medžiagos reikia pačioms: porų, burokėlių, morkų, svogūnų, česnakų, kopūstų, ypač vėlyvųjų ir žiedinių. Bent iš pradžių reikėtų naudoti itin greitai suyrantį mulčią, pavyzdžiui, jauną minkštą vejos žolę, ir tik ant viršaus paskleisti ilgiau yrančių medžiagų. Arba galima nemulčiuoti visai.

Užsiauginkite arbūzų!

Jei turite arbūzų daigų, pats laikas juos sodinti šiltnamyje. Prieš tai puodelius gerai palaistykite. Tada atsargiai išimkite daigus su visu substratu, kad šaknys nebūtų plikos.

Jei neturite šiltnamio ar jame trūksta vietos, sodinkite šilčiausioje daržo vietoje, geriausia ne žemumėlėje, o kiek nuolaidžiame šlaite. Šitaip išvengsite užmirkusios žemės, nes ji arbūzams pražūtinga. Į duobutes įdėkite perpuvusio mėšlo, užberkite plonai žeme. Tuomet įdėkite augalus, švelniai užberkite žeme, palaistykite.

Lysvė turi būti 2 m pločio. Augalai sodinami ne mažesniais kaip 1 m atstumais vienas nuo kito.

Darže auginami arbūzai daugiau nelaistomi, nebent ypač sausringomis vasaromis. Šiltnamyje tai daryti reikia. Laistoma purškiant, sukuriant rasą, bet kartais arbūzus užpuola miltligė.

Šalnų pavojus

Visada turėkime pasiruošę agroplėvelės daigams uždengti.

Jei numatomos stiprios naktinės šalnos, padeda daržo laistymas. Ant vandens žarnos uždedamas antgalis, gausiai purškiamos ir lysvės, ir tarplysvės, ir takai, ir tuščios daržo vietos. Idealu, jei tą patį padarytų ir kaimynas. Ant daigų susidaręs plonas ledo sluoksnis, nors ir neįtikėtina, veikia kaip termoizoliatorius, neleidžia jiems nušalti.

Jei turite tik vieną mažą lysvaitę, daigus nuo šalnų apsaugos plastikiniai buteliai. Reikia, nupjovus dugną, buteliu apvožti daigą, o dangtelį nusukti, kad jis nesušustų. Toks būdas tiks mažyčių daržų mėgėjams, kuriems smagu tūpčioti apie keliolika augintinių.