Gėlininko darbai birželį
*Pasibaigus tulpių žydėjimui, estafetę perima bijūnai ir vilkdalgiai. Nors vaismedžiai nusimetė baltą žiedų apdarą, dar gausu žydinčių krūmų ir gėlių. Svaigus jazminų kvapas susimaišo su rožių ir skeltažiedžių flioksų kvapu, ir kiekviename sode tvyro vis kitokių kvapų mišinys.
*Žydinčios ir besiruošiančios žydėti sodo gėlės bijo sausros. Laistykite jas rytą arba vakare. Jei tai darote dieną, stenkitės neapipilti lapų ir žiedų – nuo saulės spindulių vandens lašų vietoje gali likti nudegimų dėmių.
*Retai laistyti galima paprastąsias kraujažoles, bobramunius, šlamainius, pajūrines gvaizdes, bergenijas, tankiažiedžius katilėlius, bajores, gludus, gubojas, šilinius ir kitus žemaūgius gvazdikus, bandrenius, zundas, karpažoles, saulenius, knipofijas, levandas, nakvišas, aguonas, šilagėles, vilnotąsias notras, šilokus, čiobrelius, perkūnropes ir šilropes. Kitos gėlės mėgsta apydrėgnę dirvą.
*Aukštos sodo gėlės gali neatlaikyti vėjo gūsių ir lietaus. Atramų arba kuolelių reikia aukštiems (iki 2 m) Pacific grupės pentiniams, jurginams, kai kurioms lelijoms.
*Apžiūrėkite, ar ant lelijų nepasirodė ryškiai raudonų vabalų – lelijinių lapgraužių. Tai paplitę kenkėjai, apgraužiantys ne tik lapus, bet ir žiedus. Naikinkite suaugėlius, lervas, nuskinkite lapus su apatinėje pusėje padėtais kiaušinėliais.
*Gegužę peržydėjusių gėlių žiedstiebius iškarpykite, neleiskite nokinti sėklų. Galite palikti tik kelis stiebelius tų rūšių, kurias ketinate dauginti.
Pixabay nuotr.
