Gėlininko kovo mėnuo
Pirmasis pavasario mėnuo simbolizuoja gamtos pabudimą iš šaltos žiemos. Kovą orai permainingi. Vieną dieną saulė šviečia, o kitą jau gali būti neigiama temperatūra. Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje pražysta ankstyviausios gėlės – snieguolės, erančiai. Kovo pabaigoje jau skleidžiasi krokai, tinkliniai vilkdalgiai.
Laikas nudengti
Jeigu pavasaris ankstyvas, nuimkite eglišakes, agroplėvelę, durpes ar kitas medžiagas, kuriomis žiemai uždengėte augalus. Negalima pašalinti visos dangos iš karto. Tai padarykite per kelis kartus. Augalai turi palaipsniui prisitaikyti prie pasikeitusios temperatūros. Dangą laikykite netoliese – prireiks atvėsus orams. Ją geriausia nuimti nevėjuotą, apsiniaukusią dieną.
Tvarkomi gėlynai
Jeigu nesutvarkėte gėlynų iš rudens, dabar tam – tinkamiausias laikas. Nupjaukite sudžiūvusius daugiamečių gėlių ir varpinių augalų stiebus, ištrinkite iš kerų senus lapus, nugrėbkite.
Atidžiai apžiūrėkite gėlynų vietas, kuriose sodinote svogūnines gėles (tulpes, krokus, narcizus). Nugrėbkite lapus, išrinkite šakeles. Tai padaryti reikia prieš jiems sudygstant. Svogūniniai augalai pasirodys, vos gavę saulės ir šilumos, o tada išrinkti lapus bus daug sunkiau.
Šilagėlės nuo žiemos šalčių ginasi lapais, kurie pavasarį atrodo kaip sudžiūvęs paukščio lizdas. Kovo mėnesį pasirodo ankstyviausių rūšių žiedpumpuriai. Šiuo laiku reikia pašalinti pernykščius sudžiūvusius lapus. Laiku to nepadarius, juos bus sunkiau nupjauti, trukdys naujieji.
Patręškite gėlynus azoto turinčiomis pavasarinėmis trąšomis. Jos paskatins augimą. Svogūnines ir pavasarį žydinčias daugiametes gėles (tulpes, narcizus, hiacintus, raktažoles, eleborus, aubretes ir kt.) patręškite kompleksinėmis trąšomis. Jas įterpkite į dirvą arba ištirpinkite vandenyje ir gautu tirpalu palaistykite.
Praėję metai buvo sausi, tad pavasarį augalams, ypač visžaliams, gali trūkti drėgmės. Nepamirškite jų gausiai palaistyti.
Daugiamečių persodinimas
Jeigu iš žemės išėjo įšalas, persodinamos vasarą ir rudenį žydinčios daugiametės, ir žiedpumpurių dar nesukrovusios pavasarį žydinčios gėlės. Dideli kerai peiliu arba kitu aštriu įrankiu suskaidomi į mažesnius vienodo dydžio kerelius. Iš jų išrenkami sudžiūvę lapai, patrumpinamos šaknys, išrenkamos tarp šaknų aptiktos piktžolių šaknys. Liemenines šaknis turinčios daugiametės (šilagėlės, sinavadai, zundos, lubinai, kermėkai, gencijonai), ypač senos, jautriai reaguoja į persodinimą. Geriau persodinti jaunas.
Tikriausiai ne vienas savo sodyboje augina iš tėvų ar net senelių „paveldėtas“ didžiulius kerus užauginusias gėles: melsves, viendienes, arunkus. Ir tikriausiai dažnai pagalvoja apie šių gėlių persodinimą. Bet… Gero pusmetrio skersmens kerą iškasti yra nelengvas darbas. Gali sulaužyti kelis kastuvus, o jis taip ir liks žemėje. Geriausia tokius augalus kasti, kol neprasidėjo vegetacija, t. y. kol nepradėjo dygti šaknys – kovo arba net vasario mėnesį (priklausomai nuo orų).
Laikas sėti ir pikuoti
Kovo mėnesį pikuojami sausį–vasarį pasėtų gėlių daigai, turintys du tikruosius lapelius. Jei šį darbą pavėluosime atlikti, jie ištįs, spalva taps blyški, persipins šaknys. Išaugintos iš tokių daigų gėlės nebus išvaizdžios.
Galima sėti žydrūnius, portulakas, kobėjas, ipomėjas, leukonijas, žioveinius, ratilius, šlamučius, gvaizdūnes, ricinmedžius, šalavijus, serenčius.
Pexels nuotr.
