Gėlininko vasara: liepa

Vidurvasaris mus pasitinka su suvešėjusiais gėlynais, karščiu ir sausra. Liepos mėnesį žydi viendienės, lelijos, astilbės, rožės, šilokai, liatriai, kraujažolės, baltagalvės, zundos, bandreniai, veronikos, levandos, šluoteliniai flioksai ir daugybė kitų daugiamečių gėlių.

Kastuvą į rankas

Liepos mėnesį kasamos svogūninės gėlės: tulpės, narcizai, hiacintai. Jos yra ypatingos – per 4–5 mėnesius išdygsta, pradžiugina augintojus žiedais, ir po gero mėnesio vegetacija (t. y. gyvenimas) baigiasi. Žydinčios tulpės, narcizai, hiacintai, žydrės, scylės, puškinijos ir kitos gėlės puošia gėlyną. Tačiau vėliau prasideda kita vystymosi stadija – svogūnų auginimas. Tada tulpės ima maisto medžiagas iš lapų, žiedynstiebių. Dėl to lapai pradeda gelsti, o vėliau sudžiūsta. Kai kurie žmonės mano, kad užpuolė liga, kitiems neestetiškai atrodo nugeltę augalai, kurie nepuošia gėlyno, ir dėl šių priežasčių juos nupjauna. Atminkite: jei pašalinsite lapus, svogūnai neturės kuo maitintis, bus maži ir augalai kitais metais išaugs smulkesni, gali nežydėti. Jie kasami, kai lapai visiškai pagelsta. Tulpių svogūnai – kasmet, narcizų, hiacintų – ir kas 2–3 metus.

Gėlyne darbų netrūksta

*Atnaujinkite gėlynus, kuriuose augo tulpės. Iškasus svogūnėlius, atsiranda tuščių vietų. Jas užpildykite vienmetėmis, daugiametėmis gėlėmis arba sumedėjusiais augalais.

*Atnaujinami vienmečių gėlių gėlynai – pavasarį žydėjusios (pavyzdžiui, našlaitės) iškasamos, vietoj jų sodinamos kitos. Lobuliarijas, nemezijas nupjaukite, palikdami apie 5 cm aukščio ūglius. Jos atžels ir vėl žydės.

*Birželio pabaigoje ir liepą akiuojamos rožės, auginiais dauginamos daugiametės gėlės (flioksai, gvazdikai, šilokai, astrai ir kt.).

*Liepos pabaigoje ir rugpjūčio mėnesį dauginami vilkdalgiai. 3–5 metus toje pačioje vietoje augantys vilkdalgiai iškasami, išskirstomi ir pasodinami taip, kad dirvos paviršiuje būtų matomas šakniastiebių viršus. Per giliai pasodinus, jie gali nežydėti.

*Liepos pabaigoje rožės paskutinį kartą patręšiamos kalio ir fosforo trąšomis – geriau pasiruošia žiemai.

*Palijus nepamirškite supurenti dirvos paviršiaus.

*Laistykite neseniai pasodintas, sausros nepakenčiančias gėles: liguliarijas, astilbes, bruneras ir kitas.

*Patikrinkite, kaip laikosi birželį iškasti tulpių svogūnėliai.

*Paremkite aukštas (jurginus, vernonijas, saulakius, rudbekijas, saulėgrąžas ir kt.), vijoklines gėles (rožes, raganes) atramomis.

*Liepos mėnesį atliekami kiti rutininiai darbai – ravėjimas, laistymas, išskinami nužydėję rožių ir kitų gėlių žiedai, kruopščiai surenkami nubyrėję vainiklapiai, sudžiūvusios šakelės, lapai, ligų ir kenkėjų pažeistos dalys. Skindami nužydėjusius žiedus leidžiate susiformuoti naujiems. Rinkdami pažeistus lapus, nubyrėjusius vainiklapius, apsaugote augalus nuo ligų ir kenkėjų.

Geras patarimas

Karštomis, sausomis dienomis nesodinkite gėlių. O jeigu sodinate, tai darykite vakare. Jas pridenkite nuo tiesioginių saulės spindulių specialiu tinklu, agroplėvele, medžių šakelėmis arba kitomis dangomis.

Kad grybinės ligos nepakenktų

Liepa – karščiausias metų mėnuo. Pavasaris buvo sausas, tad, tikėtina, vasarą sulauksime lietaus. Karšti ir drėgni orai sudaro idealias sąlygas vystytis grybinėms ligoms. Nuolat stebėkite, ar ant augalų nepasirodė pirmieji ligų požymiai, ar neužpuolė kenkėjai.

Vidurvasarį, karštu ir drėgnu oru, daugelio gėlių (šluotelinių flioksų, rožių, astrų, monardų ir kt.) lapai pasidengia baltu valkčiu. Jie atrodo tarsi apibarstyti miltais. Tai miltligė. Kovojant su šia liga profilaktiškai anksti pavasarį ir rudenį augalai dezinfekuojami – nupurškiami vario sulfato preparatais, o vasarą, aptikus pirmuosius požymius, naudojami fungicidai. Jeigu pavėlavote nupurkšti daugiametes gėles (flioksus, astrus, monardas) ir miltligė pažeidė visas jų dalis, nupjaukite iki žemės paviršiaus ir palaistykite fungicidais.