Gėlininko vasaros pradžia

Birželis – pirmasis kalendorinis vasaros mėnuo, džiuginantis didžiule žydinčių gėlių įvairove. Gegužė buvo sodinimo, birželis – gėlynų priežiūros mėnuo. Tai rutininių darbų (ravėjimo, laistymo, kovos su ligomis ir kenkėjais) laikas. Gėlės nelieka skolingos: tinkamos priežiūros rezultatas – sveikumas, vešlumas, gausus žydėjimas.

Birželį žydi bijūnai, rožės, vilkdalgiai, šalavijai, „kiliminiai“ šilokai, snapučiai, baltagalvės, kraujažolės, katilėliai, alūnės, šiušelės, rūtos, gvazdikai, liūtpėdės, katpėdės, veronikos, arunkai, alpiniai astrai, pentiniai, čiobreliai, rasakilos, sauleniai ir daugelis kitų.

Atsisveikinimas su tulpėmis

Tulpės baigia žydėti gegužės pabaigoje. Jeigu pavasaris vėsus, galima pasidžiaugti paskutiniais vėlyvųjų veislių (pavyzdžiui, ‘Blue Parrot’) žiedais. Ilgiau žydi tulpės, pasodintos šiaurinėje sklypo dalyje, ūksmingose vietose, apsaugotose nuo kaitrios pavasario saulės.

Vėliau prasideda svogūnų augimo periodas. Jie naudoja maisto medžiagas, esančias lapuose ir stiebuose. Kai lapai ir stiebai pagelsta (ankstyvųjų tulpių, kurios žydi balandžio mėnesį, – birželio pradžioje, vėlyvųjų veislių, žydinčių gegužės–birželio mėnesiais, – birželio pabaigoje ir liepą), laikas kasti svogūnus. Naudojamas kastuvas arba sodo šakės. Kasant kastuvo geležtė laikoma stačiai, kad neperkirstų svogūnų. Šie kasami saulėtą, sausą dieną. Nuvalomi, pašalinami ligoti, supuvę. Sveikieji sudedami į ažūrines dėžutes, kad nubyrėtų žemė, bet neiškristų „vaikai“ – tais metais išaugę maži svogūnėliai. Jų neišmeskite – rudenį sodinkite kartu su kitomis tulpėmis, po 2–3 metų užaugs ir žydės. Iškasti svogūnai laikomi sausose, gerai vėdinamose patalpose. Skirtingų veislių svogūnėlius sudėkite į atskiras dėžutes ir užrašykite etiketes, nurodydami veislės pavadinimą arba spalvą ir aukštį. Rudenį šios žinios padės apsispręsti, kur sodinti tulpes.

Pirmieji jurginai

Gegužės pradžioje pasodinus jurginus, birželio pabaigoje pasirodo pirmieji ankstyvųjų veislių žiedai. Ūgtelėjusius nupurkškite skystomis azoto turinčiomis trąšomis (pavyzdžiui, karbamidu), kurios paskatins augimą. Nužydėjusius žiedus nuskinkite. Palikus juos, visas maisto medžiagas jurginai skirs sėklų brandinimui ir suformuos mažiau žiedų, vainiklapiai pradės pūti, kerus gali pažeisti grybinės ligos.

Dėmesys rožėms

Birželis – rožių žydėjimo laikas. Svarbiausi darbai atlikti pavasarį, dabar reikia džiaugtis žiedais ir palaikyti nuolatinę tvarką: ravėti, išskinti nužydėjusius žiedus, rinkti nubyrėjusius vainiklapius ir stebėti, ar nepuola ligos ir kenkėjai. Sausą ir karštą vasarą viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių geltonų dėmelių, o apatinėje – plonų voratinklių, kuriuose gyvena sunkiai įžiūrimi vabalai – voratinklinės erkės. Pažeisti lapai greitai gelsta ir nudžiūsta. Juos reikia nuskinti ir sunaikinti, augalus purkšti akaricidais. Po šalto lietaus, staigiai pasikeitus oro temperatūrai, rožių lapai apsitraukia baltu pelėsiu. Tai grybinė liga – tikroji miltligė. Rožininkai kasmet naudoja profilaktines priemones – rudenį ir anksti pavasarį, kol lapai neišsprogę, naudoja preparatus su variu, vasarą – fungicidus.

Vienmečių priežiūra

Birželio mėnesį vienmetės gėlės jau pasodintos. Atsodinkite neprigijusias, nepamirškite tręšti ir laistyti. Sveiko augalo ir gausaus žydėjimo pagrindas – tinkama vieta ir tinkamas tręšimas. Pasodintus daigus tręškite azoto trąšomis, skatinančiomis augimą. Vėliau naudokite kompleksines trąšas, turinčias daug kalio ir mikroelementų – jos paskatins žydėjimą. Išskinkite nužydėjusius žiedus.

Birželis ir liepa – sausiausi ir karščiausi mėnesiai, tuomet reikia drėgmės. Norėdami išspręsti šią problemą, gėlininkai naudoja dirvožemio gerinimo priemonę, kaupiančią vandenį ir maisto medžiagas. Iškasus duobutę, beriama speciali drėgmę kaupianti medžiaga, trąšos, palaistoma ir tik tuomet sodinamas augalas. Ši priemonė itin dažnai naudojama kapinėse pasodintoms gėlėms.

Daugiametės gėlės

Kompleksinėmis trąšomis tręškite daugiamečių gėlynus. Pažymėkite vietas, kur auga svogūninės gėlės, kurių nekasite (puškinijas, žydres, krokus, narcizus, hiacintus ir kt.). Jų lapai greitai nudžius. Svogūnėliai auga dirvos paviršiuje, tad ravėdami ar kasdami galite netyčia sunaikinti. Nuskinkite nužydėjusius žiedus. Taip gėlynas atrodys tvarkingesnis, išvengsite ligų, kurias gali sukelti pūvantys vainiklapiai, ir paskatinsite gėles pražysti antrą kartą. Per sausras laistykite. Stebėkite, ar nepuola ligos ir kenkėjai.