Gėlininko žiema

Sausis – ramiausias gėlininkų mėnesis. Lauko darbai jau būna baigti, o vienmečių gėlių sėja dar neprasidėjusi. Jau galima sėti ilgos vegetacijos vienmetes: gumbines begonijas (Begonia × tuberhybrida), patagonines verbenas (Verbena bonariensis). Nuo sėjos iki šių gėlių žydėjimo praeina beveik pusė arba daugiau metų, tačiau laukti verta. Patagoninių verbenų sėklas savaitę prieš sėjant reikėtų palaikyti šaldytuve – tai skatina dygimą.

Augalų, laikomų saugyklose, patikrinimas

Profilaktiškai tikrinama, kaip saugyklose laikosi lauke nežiemojančių jurginų (Dahlia), kanų (Canna), gumbinių begonijų, kardelių (Gladiolus), montbrečių (Crocosmia), (Acidanthera) ir kitų gėlių šakniagumbiai, gumbasvogūniai. Pašalinami supuvę arba išpjaunamos puvinio pažeistos dalys. Jeigu saugykloje temperatūra aukštesnė, patalpa sausesnė, jurginų šakniagumbiai džius. Yra įvairių priemonių, stabdančių šį procesą: sveikus, puvinio nepažeistus sudėti į dėžutes arba akytus polietileninius maišelius su sausomis durpėmis arba pjuvenomis; laikyti polietileniniuose maišeliuose, apveltus moliu ir kt.

Patikrinama, ar saugyklose, rūsiuose neįsiveisė graužikų.

Ar astilbės ir žibuoklės gali žydėti vienu metu?

Garsiose parodose, į kurias mylėtojai plūsta iš viso pasaulio, galima pamatyti tuo pačiu laiku žydinčių augalų, nors natūraliomis sąlygomis jų žydėjimo laikas skiriasi. Pražydinti galima įvairias gėles. Šio proceso esmė – augalas pažadinimas iš žiemos miego ir auginamas dirbtinėmis sąlygomis pražysta anksčiau negu įprastai. Skirtingiems augalams reikia skirtingų sąlygų: oro temperatūros, šviesos, substrato, trąšų ir kitų medžiagų. Laikas, kurio reikia, kad augalas pražystų, taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, astilbė (Astilbe) pražysta po 3–4 mėnesių, o žibuoklės (Hepatica), auskarėliai (Dicentra) – po 2–3 savaičių.

Pasiruošimo darbai pradedami rudenį

Daugiametės gėlės – eleborai (Helleborus), astilbės (Astilbe), auskarėliai (Dicentra), bijūnai (Paeonia), vilkdalgiai (Iris) ir kitos – pražydinti pradedamos ruošti rudenį. Parenkamos sveikos, gerai išsivysčiusios, 2–3 metų amžiaus (bijūnai – 3–4 metų). Jos pasodinamos į vazonėlius ir paliekamos lauke arba inspekte. Prieš šalčius augalai uždengiami durpėmis, eglišakėmis, lapais arba kita medžiaga, tačiau ne itin storai. Jie turi šiek tiek pašalti. Gruodžio–vasario mėnesiais reikia perkelti į vėsią (apie 12 ºC) patalpą. Augalus galima palaistyti šiltu vandeniu, kuris paskatins augimą. Kai pradeda vystytis lapai, reikia daugiau šilumos (16–18ºC) ir šviesos.

Rinkimės kompaktiškas veisles

Jeigu norime džiaugtis ne tik gražiais žiedais, bet vertėtų rinktis kompaktiškus kerelius sudarančius augalus. Selekcininkai yra išvedę daugybę tinkamų auginti vazonuose. Pavyzdžiui, bijūnų grupei Patio priskiriamos kompaktiškus kerelius sudarančios žemaūgės veislės, kurias galima auginti lauke pastatytuose vazonuose. Išskirtinis šios grupės požymis – veislės pavadintos žymių valstybių sostinių vardais: ‘London’, ‘Madrid’, ‘Moscow’, ‘Oslo’, ‘Rome’, ‘Athens’ ir kt.

Neškime į šilumą

Sausį į namus galima įnešti vilkdalgius, bijūnus. Jie pražys po 2–2,5 mėnesio.

Ankstyvam pražydinimui paruoštas svogūnines gėles (tulpes, hiacintus) į kambarį galima perkelti sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Sausio mėnesį įneštos tulpės pražys kovo pradžioje.

Dirbtinėmis sąlygomis pražydinti augalai gali skirtis nuo augančiųjų lauke aukščiu, žydėjimo trukme, žiedų spalvos intensyvumu.