Gėlių sėklų daigumas
Daugelio vienmečių gėlių (paprastosios godecijos, hibridinės petunijos, stambiažiedės portulakos, didžiojo žioveinio ir kt.) sėklos daigios būna 3–4 metus.
Visadžydžių begonijų, sausažiedžių daratėlių, grakščiųjų gubojų, puikiųjų gvaizdūnių, raukšlėtųjų kermėkų, darželinių laumakių, paprastųjų lobelių, vienmečių jurginų, petunijų, portulakų, kosmėjų sėklos daigios 2–3 metus.
Darželinių juodgrūdžių, paprastųjų kosmėjų, didžiųjų serenčių, gvazdikinių serenčių, hibridinių verbenų, raktažolių, nemezijų, Drumondo flioksų, vienmečių adonių sėklos gyvybingumo nepraranda 1–2 metus.
Leukonijų, piliarožių, dedešvų, linų sėklos po 2–3 metų dar daigesnės. Šilagėlės, adoniai, pentiniai, kurpelės, vingiriai ir kiti vėdryninių šeimos augalai geriau sudygsta vos pasėti, ilgiau sandėliuotas jų sėklas reikia stratifikuoti. Greitai daigumą praranda skėtinių ir kai kurių erškėtinių, lelijinių šeimos gėlių sėklos. 5–6 metus daigios būna sidabrinių celiozijų, pilkųjų leukonijų, darželinių šalavijų, kvapniųjų pelėžirnių, burnočių sėklos.
Pixabay nuotr.
