GĖLYNAS: kada, kaip ir kur sodinti tulpes?

Kada sulauksime pirmųjų žiedų?
Natūraliai žydėti tulpės pradeda balandžio mėnesį. Kurią dieną – pasakyti neįmanoma. Juk būna ir ankstyvų, ir vėlyvų pavasarių. Kur kas anksčiau jos pražysta tam tikrose vietose – prie pietinių namų sienų, uždaruose kiemeliuose, netoli miesto šiluminių trasų.
Kiek laiko galima džiaugtis tulpėmis?
Tulpių žydėjimo trukmė priklauso nuo veislės savybių: trumpai žydinčių – vos savaitė, vidutinio žydėjimo – iki poros savaičių, o ilgai žydinčios nevysta ilgiau kaip dvi savaites. Be to, didelės reikšmės turi orai. Nusistovėjus šilumai ir saulei, žiedai greičiau išsiskleidžia, bet greičiau ir peržydi. Ilgi lietūs jiems taip pat kenkia. Palankiausia, kai dangus padengtas ištisiniais baltais debesėliais, vėsoka, bet be lietaus. Mums tokie orai nelabai patinka, bet tulpėms – kaip tik.
Pasisodinę sode ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų tulpių, žiedais džiaugsimės pusantro ar du mėnesius. Ir šiuo atveju neįmanoma nurodyti konkrečių dienų – juk kiekvienais metais, atsižvelgiant į orus, šiek tiek skirsis ne tik žydėjimo laikas, bet ir trukmė. Paskutinės tulpės žiedlapius nubarsto birželio pradžioje.
Kokių imtis gudrybių, norint pratęsti žydėjimą?
Svarbiausia pasodinkite įvairaus ankstyvumo tulpių skirtingose vietose. Kokias veisles geriau pasirinkti iš daugybės siūlomų, pasitarkite su augintojais arba želdinimo specialistais.
Pasižymėkite šilčiausias sodo vietas, kur anksčiausiai nutirpsta sniegas, ir šalčiausias, kur pašalas išsilaiko kuo ilgiau. Šilčiausiuose kampeliuose, pasieniuose sodinkite ankstyvąsias tulpes. Čia išsiskleis patys pirmieji žiedai. Šalčiausiuose kampeliuose (pavyzdžiui, ten, kur krenta namo šešėlis ir ilgai išsilaiko pašalas) tiks vėlyvosios. Galima ir pagudrauti: pasodintos vėlyvesnį rudenį ir truputį giliau gėlės pražys vėliau nei pasodintosios laiku ir įprastame gylyje.
Kaip geriausia sodinti tulpes?
Didžiausią įspūdį daro ne pavieniai augalai, o grupės. Nereikėtų tulpių išmėtyti po visą sodą arba sodinti po kelis svogūnėlius dideliais atstumais. Geriausiai atrodo keli ploteliai – tulpynėliai. Kiekviename iš jų derinkite po 2–3 veisles (ne mažiau kaip po 10 svogūnėlių). Taigi patys mažiausi ploteliai (minimalūs – 2 veislės po 10 svogūnėlių) užims maždaug 0,5 m2. Kuo didesnis tulpynėlis, tuo gražiau žydės.
Pabaigai trumpai…
* Tulpės sodinamos rugsėjo antroje pusėje ir spalio mėnesį, kai dirvos temperatūra būna apie 8–10 ºC. Pasodinus per anksti, šiltoje dirvoje jas dažniau puola ligos, o pavėlavus šaltoje (3–5 ºC) žemėje jos blogai įsišaknija, gali iššalti, vėlai žydi ir svogūnai užauga smulkoki.
* Svogūnai sodinami 10–20 cm gylyje, atsižvelgiant į jų dydį ir dirvos struktūrą. Optimalus gylis – trijų svogūnėlių aukščio. Lengvoje dirvoje tulpės sodinamos 2–5 cm giliau, sunkioje – atitinkamai sekliau. Per giliai pasodinus, jos vėlai sudygsta, trumpiau žaliuoja, o sekliai augančios dažnai nukenčia nuo šalčio žiemą ir pavasarinių šalnų, išaugina smulkius svogūnėlius.
* Nesodinkite labai tankiai – tarp svogūnėlių turi būti 10–15 cm tarpai. Didesnėse grupėse jie išdėstomi dar rečiau. Per tankios tulpės dažniau serga, išaugina liaunus stiebus ir smulkius svogūnus.
* Prieš šalčius dirvą patariama užpilti 5 cm storio durpių arba pjuvenų sluoksneliu. Pavasarį didesnė dalis mulčio nuimama.