GĖLYNAS: Vienmečių žiedų spalvos

Visą vasarą skleidžiasi populiariosios verbenos, sprigės, žydrūniai, begonijos, lakišiai, kuprutės, jurginai, lobularijos, pelargonijos, petunijos, serenčiai. Gegužės pabaigoje pasodinus besiruošiančius žydėti sodinukus ir tinkamai juos prižiūrint, žiedų galima tikėtis iki pat rudens šalnų.
Kad gėlės džiugintų kuo ilgiau, nepamirškite sudaryti joms palankių sąlygų. Svarbiausia – tinkama dirvos drėgmė. Perdžiūvusios gėlės praranda dekoratyvumą, o per drėgnoje aplinkoje neišvengiamai puola ligos. Krauti žiedus ir žydėti jas skatina trąšos – daugumą vienmečių būtina gausiai tręšti. Peržydėję, vystantys žiedai išskinami, o sėkloms bręsti (jei žadate jas rinkti) paliekami tik keli pirmieji.
Ilgiau žydėjimu džiaugsitės ir viename plotelyje pasodinę skirtingo dydžio (amžiaus) daigus arba kelis kartus su savaitės ar dviejų pertrauka sėdami sėklas. Toks būdas labiau tinka trumpesnės vegetacijos ir žydėjimo gėlėms – rugiagėlėms, ešolcijoms, raguoliams, juodgrūdėms, aguonoms. Tik reikia prižiūrėti, kad pirmi ir didžiausi daigai nenustelbtų vėlyvesnių ir mažesnių.

Kurios gėlės tinkamiausios puokštėms?

Puokštėms tinka daugelis augalų, bet nepralenkiami yra ratiliai. Jų veislių labai daug, įvairių spalvų ir formų graižais. Dažnai skinamos gvaizdūnės, rudbekijos, žioveiniai, bajorės, rugiagėlės, raguoliai, pentiniai, saulėgrąžos, leukonijos. Žinoma, prireiks ir smulkių, lengvų žiedelių, žalumos.
Puokštėms gėlės skinamos vos prasiskleidus žiedams ar žiedynams. Jei jų nebelieka, sodo gėlynas nuskriaudžiamas. Tad skinamųjų gėlių reikėtų pasisodinti atskirai, pavyzdžiui, šalia prieskoninių augalų ar žalumyninių daržovių.

Kokias sėklas rinkti? Ar gali gėlės sode pasisėti?

Rinkti verta tik nehibridinių gėlių sėklas. Jei auginate kelias tos pačios rūšies veisles, kryžmadulkos tikimybė taip pat yra labai didelė. Vargu ar sėjinukai išlaikys bent vienos veislės savybes.
Dauguma rūšinių vienmečių gan sėkmingai subrandina sėklas. Jas galima rinkti ir kitais metais, o pasėjus – sulaukti tokių pat augalų. Geriausios – pirmųjų žiedų sėklos. Jos stambesnės, geriau subręsta. Sėklų dėžutės, ankštelės arba atskiros sėklos renkamos tada, kai jų spalva jau būna panaši į brandžių, bet dar nebyra. Džiovinamos kambario temperatūroje ir per žiemą laikomos popieriniuose maišeliuose.
Neišskynus peržydėjusių žiedų, susidaro daug sėklų. Stambios ir sunkios (pavyzdžiui, nasturčių) išbyra aplink motininį augalą, lengvesnės – vieno ar kelių metrų spinduliu (aguonų, našlaičių, skaistenių), o turinčias skristukus (pavyzdžiui, šiušelių) vėjas gali nupūsti į gretimą sodą. Lengvai pasisėja ir kitą pavasarį įvairiose vietose sudygsta medetkos, aguonos, vaistiniai skaisteniai, vaistinės ramunėlės, dedešvos, raguoliai, našlaitės, kitos gėlės.