GĖLYNAS: žiedai ir spygliuočių žaluma

Skirtingų spygliuočių poreikiai labai skiriasi. Štai du kraštutinumai: kukmedis gerai auga šešėlyje, o kadagiams ir daugumai pušelių reikia saulėkaitos. Kadagiai mėgsta apysausę žemę, o eglutės – apydrėgnę. Taigi pagal vietą ir kuriami deriniai.
Venkite maišyti greitai augančius, stambius augalus su žemaūgiais, nes ilgainiui pastarieji bus nustelbti. Spygliuočiai tinka visur – ir prie namo fasado, ir prie poilsio aikštelių, ir sodo dekoratyvinių augalų zonoje.

Ar galima derinti spygliuočius ir visžalius lapuočius?

Deriniai gali būti įvairūs, jei tik sutampa lapuočių ir spygliuočių poreikiai. Pavyzdžiui, rododendrai gerai auga pusšešėlyje. Toks apšvietimas tiktų ir kukmedžiams. Tačiau rododendrams būtinas rūgštus durpingas dirvožemis, o kukmedžiams geresnis karbonatinis. Taigi kartu jų nesodinkite. Ir šiuo atveju būtinai įvertinkite kiekvienos rūšies ir veislės augimo greitį, plitimą į šalis. Įvairūs deriniai ir augalų išdėstymas priklauso nuo bendro sodo plano.

Ką sodinti tarpuose, kad žaluma neatrodytų nuobodžiai?

Vejoje įvairių žalių atspalvių spygliuočiai gali susilieti ir neišsiskirti. Paprasčiausias būdas jiems išryškinti – „patiesti“ spalvotą besidriekiančių augalų kilimą. O jei šis dar ir visžalis – tik sniegas jį paslėps. Drėgnesnėse, saulės mažai kaitinamose vietose tiks šliaužiančiosios vaisginos ‘Atropurpurea’, ‘Variegata’, ‘Burgundy Glow’ ir ‘Multicolor’, mažosios žiemės ‘Variegata’, ‘Argenteovariegata’, ‘Aurea’ ir ‘Illumination’, šliaužiančioji šilingė ‘Aurea’, dėmėtosios notrelės  ‘Aureum’, ‘White Nancy’ ir ‘Roseum’.
Saulėtą vietą ir apysausę žemę mėgsta pūkuotoji glažutė, įvairūs čiobreliai, kaukazinis vaistutis ‘Variegata’, aubretė ‘Variegata’, šilokai, vilnotoji notra.
Spalvingus kupstelius sudaro alūnės ir melsvės. Iš pastarųjų augalų veislių rinkitės tokias, kurios lapų dydžiu derės prie spygliuočių.

Ar gali visą sezoną tarp spygliuočių žydėti gėlės?

Sukurti visą sezoną žydintį derinį visai nesudėtinga – galima naudoti ir vienmetes, ir daugiametes gėles. Bet kuriuo atveju jos turi neužstoti spygliuočių. Taigi tiks arba žemesnės, arba retos ir lengvos, perregimos. Balandį pražysta raktažolės, visžalės rudgrūdėlės. Gegužės mėnesį žiedais apsipila ylalapiai flioksai, aubretės, kaukaziniai vaistučiai. Birželį akį džiugina pūkuotosios glažutės, šiliniai ir kiti gvazdikai. Liepą džiaugiamės saulenių, žiognagių, katilėlių žiedais. Rugpjūtį kartais sulaukiama pakartotinio kai kurių gėlių žydėjimo, dar ilgai laikosi kininių astilbių ir varpotųjų veronikų žiedynai. Rugsėjis – krūminių astrų metas.
Vienmetės gėlės dažniausiai žydi nuo birželio iki rugsėjo arba net iki rudens šalnų. Jas galima kasmet keisti, taigi eksperimentuoti, išbandyti visokius derinius.

Kokios svogūninės gėlės augs tarp krūmų?

Spygliuotis medelis arba krūmas – rimtas gėlių konkurentas. Šaknys išsikeroja netoli dirvos paviršiaus ir pasisavina daug maisto medžiagų. Greta spygliuočių augs tik nereiklios svogūninės gėlės. Tarpuose, kur nėra šaknų ir nesiekia šakos, galima sodinti krokus, žydres, scyles, snieguoles, sniegžydres, smulkių rūšių tulpes. Jos kelerius metus gali augti vienoje vietoje neiškastos, tik nepamirškite vegetacijos laikotarpiu patręšti.