GĖLYNAS: žiedai po medžiais ir krūmais

Vienoms gėlėms šešėlis – tik dar geresnės augimo sąlygos, o kitos praranda dekoratyvumą ir net sunyksta. Taigi konkrečios rūšies grožis susijęs su jos poreikiais. Ketindami šešėlingoje vietoje įveisti gėlyną, pirmiausia pasidomėkite ten galinčiomis augti augalų rūšimis.
Nepamirškite įvertinti šešėlio: ar parinktoje vietoje niekada neprasiskverbia saulės spinduliai, ar plotas apšviečiamas tik neilgai, pavyzdžiui, rytą arba vakare. Patys tamsiausi kampeliai – prie šiaurinių sienų, tvorų, po labai tankiais dideliais medžiais.
Rinkdamiesi gėles atkreipkite dėmesį į tai, ar jos pakenčia tik dalinį, ar visišką šešėlį. Ne mažiau svarbios dirvos savybės – sunki ji ar lengva, drėgna ar sausoka. Sudarykite esamomis sąlygomis galinčių augti gėlių veislių bei rūšių sąrašą ir iš jo išsirinkite labiausiai patinkančias.

Kodėl po medžiais gėlės nebežydi?

Pasodintos po medžiais gėlės gali nežydėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia išsiaiškinkite, ar jos pakenčia šešėlį. Suprantama, kad po medžiu atsidūrusios saulę mėgstančios gėlės skurs. Jei jos tikrai nebijo šešėlio, prasta yra žemė. Po medžiais gali būti per sausa – nemažą dalį lietaus lašų pasiima jie, o kita dalis nuteka lapais ir nepasiekia apačioje esančių kerų. Žoliniams augalams dažnai trūksta maisto medžiagų – medis yra stipresnis konkurentas ir greičiau sunaudoja trąšas. Ir galiausiai pagalvokite, ar ne laikas gėles persodinti. Seni, sutankėję arba priešingai – išretėję kereliai beveik nežydi.

Kaip susidraugauti su senais medžiais?

Norite gėlių po senais medžiais – teks padirbėti. Išgenėkite medį taip, kad po šakomis būtų vietos, kristų bent šiek tiek daugiau šviesos. Nupjaukite kelias apatines šakas ir truputį praretinkite lają. Sukaskite žemę. Iš karto pamatysite, kur eina pagrindinės paviršinės šaknys, o kur puriau. Nuo kamieno ir pagrindinių šaknų palikite apie 30 cm, o šaknų neišraizgytuose ploteliuose atneškite ir įmaišykite gero komposto. Visos pavėsio gėlės mėgsta derlingą, puveningą žemę.
Dabar jau galima sodinti gėles. Aukščiausios turėtų augti arčiau kamieno arba storųjų apatinių šakų, smulkesnės – tarpuose ir tolėliau. Nepamirškite laistyti ir net po lietaus tikrinti, ar žemė po medžiu sušlapo. Prigijusias gėles patręškite. Tai daryti reikėtų net dažniau nei atviroje vietoje – juk dalis trąšų atiteks medžiui.

Ar margi lapai pakeis žiedus?

Tamsiame šešėlyje margalapiai augalai gali prarasti lapų puošnumą – spalvos dažnai keičiasi, daugėja žalios. Pusšešėlyje klesti daug kas: vaisginos, bruneros, astrancijos, epimedžiai, viksvos, blakėžudės, snapučiai, heleborai, alūnės, notrelės, palemonai, plautės, vingiriai, tiarelės. O kokius puikius raštus galima kurti iš įvairių veislių melsvių, žiemių ir gebenių! Daugumos jų lapų margumas išsilaiko visą sezoną, neapdega nuo saulės.

Ar prie krūmų sodinti tik smulkias gėles?

Sodinimas priklauso nuo augalų formų ir gėlyno plano. Jei krūmai platūs, išlinkusiomis šakomis, po jais augs tik šešėlio nebijančios žemos, besidriekiančios gėlės. Prie glaustašakių, kompaktiškų krūmų tiks įvairios. Besidriekiančios ir mėgstančios šešėlį gėlės gali augti arčiausiai krūmų, tolėliau – vidutinio aukščio kereliai, o pakraščiui – žemesni. Tarp krūmų ir tolimesniame krašte gražiai atrodys aukštaūgės.

Kokie krūmai – tinkamiausias fonas gėlynui?

Jei gėlyne augs įvairių rūšių žydinčios gėlės, fonas turėtų būti ramesnis. Jį sudarys vienos rūšies arba tarpusavyje derantys dviejų rūšių krūmai. Pavyzdžiui, spalvingam gėlynui tinka ramus spygliuočių, kaulenių, raugerškių fonas. Jei norite sodinti ryškiai žydinčius krūmus, gėles prie jų priderinkite pagal žydėjimo laiką ir spalvas.
Krūmas – stambesnis augalas, kuris visada labiau pastebimas. Greta pasodintos gėlės turi paryškinti jo žiedus, formą. Pavyzdžiui, anksti pavasarį geltonuojančios forsitijos puikiai dera su neaukštomis svogūninėmis gėlėmis – žydrėmis, sniegžydrėmis, ankstyvosiomis tulpėmis. Gegužės pabaigoje ir birželį žydinčias Vanhuto lanksvas paryškins auskarėliai, karpažolės, tiarelės, dekoratyvių rūšių ir veislių česnakai.