Geokupolas – novatoriškas šiltnamis
2015 m. 30 rugsėjo d.
Sferinė forma kilusi iš gamtos: tokios formos yra mažiausia gyvybės dalelė – ląstelė, nes tai – pati tobuliausia forma pagal savo tvirtumą, ryšį su aplinka. Labiau pažengę daugialąsčiai organizmai būna sudaryti iš ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios sferiškai ir susiglaudę tarpusavyje panašiomis geometrinėmis figūromis kaip geokupolų segmentai.
Sferos forma architektūroje
1947 metais, amerikiečių architekto ir konstruktoriaus Bukminsterio Fulerio (Buckminster Fuller) sukonstruotas geodezinis kupolas buvo pirmasis žingsnis link novatoriškų pastatų konstravimo pradžios. Šis kupolas – iš tetraedrų surinkta pusinė sfera, po kurios sukūrimo mokslininkas pelnė tarptautinį pripažinimą.
Būtent tokio kupolo konstrukciją pasirinko ir JAV mokslininkai – kosminės stoties Marse projektuotojai. Džiugu, kad jau ir Lietuvoje bandoma pritaikyti kupolinės konstrukcijos privalumus gyvenamuosiuose ir ūkio paskirties pastatuose. Sodybose atsiranda pirmieji kupolo formos šiltnamiai, įrengiamos oranžerijos.
Būtent tokio kupolo konstrukciją pasirinko ir JAV mokslininkai – kosminės stoties Marse projektuotojai. Džiugu, kad jau ir Lietuvoje bandoma pritaikyti kupolinės konstrukcijos privalumus gyvenamuosiuose ir ūkio paskirties pastatuose. Sodybose atsiranda pirmieji kupolo formos šiltnamiai, įrengiamos oranžerijos.
Apie mobilius geokupolus ir jų pritaikymo galimybes kalbamės su UAB „Geokupolai“ direktoriumi Kęstučiu Kuoru. Pokalbį rasite rugsėjo „Mano sodyba“ numeryje.
