Gervuogės: nuo sodinimo iki dauginimo

Gervuogė (Rubus) – erškėtinių šeimos augalas, paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Nors ji ir nesudaro didelių sąžalynų, bet pakliuvus į jų glėbį ilgam išliks aštrių spygliukų prisiminimas. O gal verta pasisodinti sode keletą bedyglių krūmų?

 

 

 

Sodinimas ir priežiūra

Gervuogės reiklios šviesai, todėl parenkama saulėta, šilta vieta užuovėjoje. Geriausiai jos jaučiasi pasodintos lengvame, derlingame ir drėgnokame priemolyje. Priesmėlyje augalai skurs, bus silpni, o per sunkų, kietą molį neprasiskverbs smulkios šoninės šaknelės. Netinka ir šlapi kampeliai. Tik parinkę gerą vietą sulauksime gausaus derliaus.

Sodinukai sodinami rudenį, spalio mėnesį, arba anksti pavasarį. Dirva turi būti iš anksto gerai įdirbta. Išnaikintos daugiametės piktžolės. Sodinant reikia saugoti gervuogių šaknis, kad nenubyrėtų ant jų esanti žemė. 1–2 pumpurai turi likti po žeme arba 3–4 cm giliau nei medelyne. Stiebai patrumpinami paliekant 4–5 pumpurus. Pirmaisiais metais jie pradeda šakotis, o antraisiais – augina žiedynus, nokina uogas.

Stačiastiebės gervuogės sodinamos 1–1,25 m atstumais, tarp eilių paliekant 3 m pločio juostą, gulsčiastiebės – kas 4 m. Atsižvelgiant į veislę ir priežiūrą, stačiastiebius krūmus galima sodinti ir kas 0,7–1 m. Jiems reikalingos atramos, todėl sukalami stulpeliai ir tarp eilių ištempiamos vielos. Pavasarį pririšami jauni ūgliai. Atramos gali būti ir vieliniai tinkleliai, kuoleliai. Jeigu auginama nedaug uogakrūmių, kiekvienas iš jų paremiamas atskirai ar stiebai užkeliami ant žardelių. Nereikėtų pamiršti pririšti, nes gervuogės neturi ūsų, kuriais galėtų prisitvirtinti. Taip auginamos jos būna gerai apšviestos saulės ir dera ne tik viršūnėse. Kad išgaruotų mažiau drėgmės, krūmai mulčiuojami pjuvenomis arba medžio žieve. Sodininkai mėgėjai savo sklypuose augina ir vieną augalą, nes jis yra savidulkis. Kadangi gervuogės dekoratyvios, 2–3 m aukščio, galima sodinti ir prie tvoros, atskirti ūkinę sodo dalį ar paslėpti komposto krūvą.

 

 

Genėjimas

Stiebai vystosi dvejus metus. Pirmaisiais metais formuojasi jauni. Jiems pasiekus 1,5 m aukštį nupjaunamos viršūnės, kad pradėtų augti šoniniai ūgliai, ant kurių derės kitų metų derlius. Pavasarį šie ūgliai patrumpinami iki 30 cm. Nurinkus derlių, išpjaunami derėję dvimečiai, praretinami ir vienmečiai. Kuo tankesni gervuogių krūmai, tuo labiau praretinami. Atsižvelgiant į sodinimo atstumus, jie turi turėti 4–6 ar 3–4 gerai išsivysčiusius, stiprius stiebus, kitaip uogos bus mažesnės, o ilgiau nusistovėjus lietingiems orams pradės pūti. Ankstyvosios stačiastiebės gervuogės genimos rugpjūčio pabaigoje, nors šį darbą galima palikti ir rudeniui, gulsčiastiebės – spalio mėnesį.

 

 

Nesunku dauginti

Rudenį ir pavasarį gervuogės dauginamos šaknų atžalomis, pavasarį – viršūninėmis atlankomis, vasarą – žaliaisiais auginiais.

Stiebai prilenkiami prie žemės, prismeigiami ir užpilami apie 10 cm storio komposto ar durpių sluoksniu. Viršūnėlės pakeliamos į viršų ir pririšamos prie lazdelių. Nuolat laistoma, nes žemė negali išdžiūti. Po kurio laiko išauga šaknelės. Pavasarį atlanka nupjaunama ir pasodinama į naują vietą.

Žalieji auginiai įšaknydinami šiltnamyje, inspekte arba lauke, palaikant optimalią drėgmę.

 

 

Kiti priežiūros darbai

Vaiskrūmius saugome nuo šalčių. Mūsų klimato sąlygomis visiškai šalčiui atsparios yra tik miško gervuogės. Veislines tenka saugoti, nes šaltesnė žiema gali būti pražūtinga. Kad neprarastume vaiskrūmių, rudenį jauni stiebai prilenkiami prie žemės, prismeigiami ir uždengiami. Geriausia naudoti eglišakes. Prieš didesnius šalčius papildomai užklojama daržo plėvele, jei yra sniego – užberiamas storesnis sluoksnis. Tvirti ir nelankstūs stiebai aprišami šiaudais, apkaišiojami eglišakėmis. Pavojingos ir pavasarinės šalnos, todėl nereikia skubėti nudengti.

Klimatas pastebimai šiltėja, tai pajuto ir augalai. Soduose galima pamatyti ir žiemą žaliuojančių pavienių nedengtų šakų. Pavasarį tarp sprogstančių jaunų lapų žaliuoja ir pernykščiai. Vėliau jie vis tiek nudžiūsta. Tad auginant keletą krūmų rudenį reikėtų tokius lapus nuskinti, kad jie galėtų pailsėti, veltui nenaudotų sukauptų maisto atsargų.

Gervuogėms patinka trąšos. Kompleksinėmis trąšomis vaiskrūmiai tręšiami du kartus – pavasarį ir vasaros pradžioje. Kasmet aplink paskleidžiama komposto, o kas antri metai – karvių mėšlo. Azoto trąšų beriama pagal nustatytas normas, nes perteklius skatins atžalų augimą, sumažės atsparumas ligoms, sumažės derlingumas. Gera pagalba – laistymas per vasaros sausras.

Gervuogės atsparios ligoms ir kenkėjams. Kadangi šių vaiskrūmių nepuola kenkėjai, jie neserga nei virusinėmis, nei bakterinėmis ligomis, nereikia taikyti cheminių apsaugos priemonių, galima užsiauginti ekologiškų uogų.

 

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius