Graikinio riešutmedžio auginimo ABC
2017 m. 14 lapkričio d.
Graikiniai riešutmedžiai – išskirtiniai mūsų sodų augalai. Šiuos vaismedžius drąsiai galime palikti kitoms kartoms. Juk sparčiai augdami, kasmet derėdami, jie išgyvena iki 300 metų ir ilgiau. O ką reikia žinoti, norint savo sode auginti šį karališką augalą?
* Graikiniai riešutmedžiai reiklūs dirvai, šviesamėgiai, ilgaamžiai, pakantūs sausrai, jautrūs pavasarinėms šalnoms. Jų regeneracinės savybės stipresnės nei kitų vaismedžių. Pavyzdžiui, stipriai apšalęs medis po 1–2 metų ataugina lają ir dera kaip anksčiau.
* Graikinius riešutmedžius sodinkite šiek tiek aukštesnėse vietose. Ypač tinka vakariniai ir pietvakariniai šlaitai, nes ten nuteka tirpstantis vanduo. Sodinkite ir lygumose, kur vegetacija prasideda šiek tiek vėliau – augalai per anksti neišsprogs ir nenukentės nuo pavasarinių šalnų.
* Geriausiai graikiniai riešutmedžiai auga ir gausiausiai dera derlingoje, šiltoje, vandeniui laidžioje žemėje, kurioje gausu kalio junginių (pH 6,8–7,2). Netinkamą dirvą galima 1–2 metus kalkinti, tręšti kompostu, mineralinėmis trąšomis, didinant humuso kiekį.
* Lengva dauginti sėklomis, tačiau sėjinukai išlaiko tik iki 80 proc. motininio augalo požymių. Derliaus tenka laukti iki 10 metų ir ilgiau. Sudėtingiau dauginti vegetatyviškai – akiuoti ir skiepyti.
* Graikinius riešutmedžius sodinkite pavasarį arba rudenį. Geriau prigyja rudenį. Jei jie sodinami ne iš konteinerio, o iškasti iš dirvos – įsitvirtina sunkiau. Tokiu atveju svarbu nepažeisti trapių šaknų, ypač pagrindinės liemeninės. Perkelti iš vazono prigyja gerai. Viršutinės šaknys turi atsidurti apie 10 cm gylyje. Sodinkite į duobutes, į kurias įberta plytų, akmenų ir komposto. To reikia, kad augtų ne liemeninė, o šoninės šaknys. Riešutmedžiai greičiau sustiprės, pradės anksčiau derėti. Užbėrę sodinukų šaknis stipriai sumindžiokite žemę, gausiai palaistykite. Rudenį pasodintus augalų kamienus apjuoskite šiaudais, o pagrindą užberkite žemėmis. Pamulčiuokite, kad neiššaltų.
*Jaunus medelius gausiai laistykite kartą per dvi savaites. Ankstyvą pavasarį tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kompostu, berdami juos plačiu ratu aplink kamienus. Jei dirva linkusi rūgštėti, kalkinkite.
* Graikiniai riešutmedžiai neaugs ten, kur gruntiniai vandenys aukštai, taip pat rūgščioje dirvoje, dažnai laistomi.
* Šie augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Užtenka rudenį sugrėbti ir sudeginti nukritusius lapus.
* Jei riešutmedis išaugo iš sėklos, jo genėti beveik nereikia, nes kamienas natūraliai ilgesnis ir laja plati. Skiepytus vaismedžius reikia formuoti. Nepatartina pjauti storų šakų. Bet jei riešutmedis pradeda pavėsinti kitus augalus, jas teks pašalinti. Genėti patartina antroje žiemos pusėje, nes žema temperatūra neleidžia sparčiai judėti sultims. Pavasarį medis jų gali prarasti labai daug ir dėl to nukentėti. Pjūvius darykite tokius, kad nesikauptų vanduo, patepkite sodo tepalu.
* Daugelis augintojų sako, kad po graikiniais riešutmedžiais žūsta kiti augalai. Iš tikrųjų šių medžių lapuose yra juglono, kurio pakliūva į dirvą. Taip jie išsiravi pomedžius. Kiti augalai neauga dar ir dėl didelio plačių lajų pavėsio.
* Soduose veislės ‘Ideal’ augalai labai apšąla. Juos reikia dengti ir labai saugoti. Šie riešutmedžiai žydi du kartus per vasarą, ilsėdamiesi 2–3 savaites. Rugsėjo pabaigoje subręsta pirmo žydėjimo riešutai, o spalio pabaigoje – antro.
* Riešutai laikomi subrendusiais, kai lengvai atsiskiria nuo įtrūkusių apvalkalų. Vis dėlto patartina lukterėti, kol jie iškris, ir tada paimti nuo žemės. Rinkti riešutus reikia kas 2–3 dienas. Džiovinami šiltoje ir vėdinamoje patalpoje, kad pradingtų kartumas.
