Gražuolių klevų įvairovė
Apskritalapis klevas (Acer circinatum Pursh.) paplitęs Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, maždaug 300 km pločio ruože palei Ramųjį vandenyną, miškuose, atvirose vietose, kalnuose iki 1,5 km aukščio. Tai 3–8 m aukščio krūmas arba kiek aukštesnis medelis plikais, truputį lipniais ūgliais, negiliai septynskiaučiais arba devynskiaučiais 8–12 cm skersmens apskritais lapais, apie 1 cm skersmens svyrančiais žiedais su ryškiais raudonais taurėlapiais ir baltais vainiklapiais. Rudeniop jis pasipuošia 3–5 cm ilgio bręstančiais raudonais sparnavaisiais, o vėliau – ir švytinčiais oranžinės, raudonos spalvos lapais.
Gelsvasis klevas (A. shirasawanum Koidz.) savaime auga tik Japonijos kalnuose, dažniausiai 1 100–1 800 m aukštyje. Tėvynėje jis yra 8–15 m aukščio medelis, o želdynuose dažniausiai 4–8 m aukščio krūmas. Lapai 6–12 cm skersmens, devynskiaučiai arba vienuolikaskiaučiai, aštriai dantyti, dažnai rausvais pakraščiais. Rudenį jie būna geltoni. Žiedai tamsiai raudonos ir baltos spalvų, kuokštais auga vertikaliai į viršų. Sparnavaisiai 2–3 cm ilgio, taip pat vertikalūs, iškilę virš lapų. Vasaros pradžioje ant ūglių žievės ir lapų atsiranda mažų baltų taškelių – tai vienas iš skiriamųjų rūšies požymių.
Japoninis klevas (A. japonicum Thunb.) – iš Japonijos miškingų kalnų kilęs lėtai augantis neaukštas medelis, soduose – 2–4 m aukščio krūmas. Lapkočiai plaukuoti. Lapai iki lapalakščių vidurio suskaldyti į 7 arba 9, kartais 11 skiaučių, rudenį geltoni, oranžiniai arba raudoni. Žiedai susitelkę į ilgas nusvirusias kekes, tamsiai raudoni, žydi prieš išsiskleidžiant lapams. Sparnavaisiai apie 3 cm ilgio, visada kabo po lapais, niekada neauga vertikaliai.
Korėjinis klevas (A. pseudosieboldianum (Pax) Komar.) paplitęs ne tik Korėjoje, bet ir Kinijoje bei Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur auga mišriuose miškuose, akmenuotuose, bet derlinguose, laidžiuose dirvožemiuose. Tai iki 8 m aukščio medelis arba 2–6 m aukščio krūmas plačia laja, plonais, ilgais, balsvu apnašu padengtais ūgliais. Lapai apskriti, 10–15 cm skersmens, mažiau negu iki pusės suskaldyti į 7–11 skiaučių dvigubai pjūkliškais pakraščiais. Jauni abipus plaukuoti, vėliau viršutinė pusė nuplinka. Rudenį lapai geltoni, oranžiniai, raudoni. Jie nukrinta vėlai, kartais ir žiemos pradžioje dalis lieka ant šakų. Žiedų taurėlapiai tamsiai raudoni, vainiklapiai balsvi, žydi lapams skleidžiantis arba anksčiau. Sparnavaisiai iki 3 cm ilgio, tamsiai raudoni.
Plaštakiškasis klevas (A. palmatum Thunb.) dažnas Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje, kalnuose. Ten jis auga keliastiebiu krūmu ar iki 10 m aukščio ir tokio pat, o kartais dvigubai didesnio pločio medeliu. Lapai 5–10 cm ilgio ir skersmens, plaštakiškai penkiaskiaučiai, smulkiai dantytais pakraščiais. Kai kurių porūšių ir daugelio veislių lapai būna ir didesni, septynskiaučiai arba devynskiaučiai. Šakelės žalsvai ar pilkai rusvos. Žiedai smulkūs, su raudonais taurėlapiais ir balsvais vainiklapiais. Tipinės rūšies atstovų sparnavaisiai maži, tik iki 1 cm ilgio, bet kai kurių veislių – ir 3–5 cm ilgio.
Zyboldo klevas (A. sieboldianum Miq.) taip pat paplitęs Japonijos kalnuose, ypač atvirose drėgnesnėse vietose. Šis stačiašakis medelis plačia laja gali išaugti iki 10 m aukščio, nors želdynuose, kaip ir kiti giminingi klevai, dažniau yra krūmas. Šakelės tankiai plaukuotos. Lapai 5–9 cm skersmens, septynskiaučiai arba devynskiaučiai, apatinėje pusėje plaukuotomis gyslomis. Rudenį jie įgauna įvairių raudonų atspalvių – nuo vario iki purpuro. Žiedai smulkūs, gelsvi, truputį plaukuoti. Sparnavaisiai taip pat smulkūs, iki 2 cm ilgio.
