Gvaizdūnė: sėja ir priežiūra

Gvaizdūnė – viena gražiausių vienmečių gėlių. Zinnia – tokį lotynišką vardą suteikė Karlas Linėjus, pagerbdamas vokiečių botanikos ir medicinos profesorių Johanną Gottfriedą Zinną (1724–1759), parvežusį šio augalo pavyzdžių iš ekspedicijos po Ameriką XVIII amžiaus viduryje. Nuo to laiko gvaizdūnė pradėjo savo žygį po Europą.

Sėja ir priežiūra

Gvaizdūnės sodinamos arba sėjamos į atvirą gruntą gegužės mėnesį. Daigams sėklos beriamos balandžio viduryje į paprastą sodo žemę. Jas reikėtų pamirkyti kalio permanganato tirpale, norint apsaugoti būsimus daigelius nuo fuzariozės. Pasėtos užberiamos keleto milimetrų storio žemės sluoksniu. Daigai pasirodo po 3–5 dienų, o jei sėklos senos – po savaitės ar vėliau. Anksčiau sėti nereikėtų, nes sėjinukai auga labai greitai ir ima virsti. Jei jie vis dėlto ištįso, pikuojant vertėtų pasodinti giliau arba pirma į indą įberti žemės. Iš užbertų stiebelių greitai pasirodo šaknys. Sėjinukai išpikuojami, kai jiems tampa ankšta. Pikavimą ir persodinimus gvaizdūnės ištveria lengvai.

Lauke gvaizdūnės sodinamos praėjus naktinių šalnų pavojui, gegužės pabaigoje. Daigai turėtų būti užgrūdinti, kitaip patirs stresą ir prabėgs daug laiko, kol prigis. Be to, jie gali smarkiai nukentėti nuo saulės nudegimų. Tarp aukštaūgių veislių augalų paliekami 30–50 cm tarpai, o tarp žemaūgių – 15–30 cm tarpai.

Gvaizdūnių priežiūra susideda iš laistymo, dirvos purenimo ir reguliaraus ravėjimo. Jos yra atsparios sausrai ir lengviau ištveria šiokį tokį vandens stygių nei perteklių. Drėgną vasarą šie augalai vėliau pražysta, gali supūti žiedynai. Tad laistyti reikėtų tik tuomet, kai būtina. Gvaizdūnės du kartus papildomai patręšiamos mineralinėmis trąšomis: praėjus mėnesiui po pasodinimo ir butonizacijos. Stebima, kad neužpultų amarai ir šliužai.

Gėlynams ir balkonams

Gvaizdūnės yra labai dekoratyvios, kai sodinamos grupėmis, ypač vejoje arba klomboje. Jos puošia mišrius apvadus ir rabates. Žemaūgės gražiai atrodo vazonuose, kibiruose, dubenėliuose ir kitur. Jos puošia balkonus. Be to, gvaizdūnės tinka puokštėms – pamerktos išsilaiko ilgiau nei savaitę. Šios gėlės harmoningai dera su ažūriniais augalais, pavyzdžiui, gubojomis arba smidrais.

Visos gvaizdūnės mėgsta šviesą, todėl reikia sodinti labiausiai saulės apšviečiamose vietose. Jos, ypač jaunos, visiškai neištveria šalnų.

Gvaizdūnės gana neįnoringos, bet pačius gražiausius žiedynus išskleidžia auginamos purioje, vandeniui laidžioje dirvoje. Vietą geriausia paruošti iš rudens, bet galima ir pavasarį, likus dviem savaitėms iki sodinimo. Joms pakanka 20 cm storio derlingo sluoksnio.

Birželio pabaigoje pražysta žemaūgės gvaizdūnės, o aukštaūgės – mėnesiu vėliau. Žydėjimas trunka iki pat šalnų. Kero sandara tokia, kad aukštesnio lygio atšakos išauga ilgesnės už pagrindinį ūglį, o paskui uždengia nužydinčius žiedynus, kuriuos vėliau reikėtų nuskinti.

Jei norėsite prisirinkti sėklų, atkreipkite dėmesį į tai, kad gvaizdūnės kryžminasi, todėl reikėtų pasistengti išlaikyti veislių grynumą. Dar geriau – dažniau lankytis sėklų parduotuvėse: juk beveik kasmet atsiranda naujų gražių veislių.

Pixabay nuotr.