Gydomosios šeivamedžio savybės
*Šeivamedis – populiarus vaistinis augalas. Liaudies medicinoje vartojami žiedai, uogos, lapai ir žievė. Žiedai pjaunami saulėtą dieną žydėjimo pradžioje, geriausia prieš pilnatį. Uogos skinamos tik gerai sunokusios. Žievė lupama vėlai rudenį nuo jaunų šakelių.
*Šeivamedis skatina prakaitavimą, tulžies išsiskyrimą, mažina karščiavimą, palengvina atsikosėjimą, skystina kraują, stiprina kraujagysles, aktyvina inkstus, varo šlapimą, laisvina vidurius, valo organizmą, slopina uždegimus ir dezinfekuoja.
*Šeivamedžio žiedų arbata ramina, geriama peršalus, gydantis nuo gripo, bronchito, plaučių uždegimo, inkstų ligų, valo ir stiprina organizmą.
*Šeivamedžio uogos stiprina organizmą ir švelniai laisvina vidurius. Uogos dažniausiai vartojamos džiovintos arba iš jų verdama uogienė.
*Šeivamedžio žievės nuoviras šalina skysčių perteklių iš organizmo ir stipriai laisvina vidurius. Panašiomis savybėmis pasižymi ir lapai. Seniau buvo tikima, kad, jei šio augalo žievė lupama iš viršaus žemyn, ji turi vidurius laisvinantį poveikį, o jei iš apačios aukštyn – sukelia vėmimą.
*Šeivamedis labai tinka išoriniam vartojimui. Iš lapų pagamintas tepalas naudojamas nuo sumušimų, sausgyslių patempimų, nušalimų, opų, pragulų. Lapų ir žiedų nuoviro kompresais gydoma nušalusi ir nudegusi oda.
*Kvapnus šeivamedžio žiedų nuoviras tinka veidui prausti ir vonioms, ramina sudirgusią odą, švelnina, šviesina, apsaugo nuo bėrimo.
*Iš šeivamedžio žiedų gaminamas aliejus grožio procedūroms.
*Iš didelių plunksniškų šeivamedžio lapų susiriškite pirties vantą. Ji tinka švelniam vanojimui ir kompresams, skatina prakaito išsiskyrimą, gydo ir gražina odą, padeda atsikratyti blogo kūno kvapo. Žydinčių šeivamedžių vantos aromatizuoja orą ir yra mėgstama moterų pirties procedūrų priemonė.
ĮSPĖJIMAS. Šeivamedžio žievė ir lapai šiek tiek nuodingi, didelės nuoviro dozės sukelia vėmimą. Draudžiama vartoti per nėštumą ir žindymo laikotarpiu. Kenksmingos ir nesunokusios uogos – jos dirgina skrandį.
