Gydomosios šermukšnių savybės
Paprastojo šermukšnio vaisiuose yra 28–132 mg askorbo rūgšties, vitamino P, beta karoteno, organinių rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų, o žieduose ir lapuose – fitoncidų, salicilo rūgšties. Seniau žmonės vaisius vartojo užkietėjus viduriams, kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti. Šviežios sultys geriamos esant mažam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Šermukšnių vaisiuose esantis vitaminas P, beta karotenas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos didina gleivinės atsparumą, gerina medžiagų apykaitą ir kraujagyslių elastingumą, lėtina aterosklerozės formavimąsi, mažina kraujospūdį, gerai veikia kepenis, tulžį, inkstus, todėl jų patariama vartoti sergant diabetu, hemorojumi, parodontoze.
Gydymui naudojo ir lapus, žievę, žiedus. Žievės nuoviras pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis, juo gydomas viduriavimas, kai kurios moterų ligos. Žiedų ir lapų antpilas laisvina vidurius, skatina šlapimo skyrimąsi, lengvina atsikosėjimą. Jų nuoviras geriamas užkietėjus viduriams, esant skausmingoms mėnesinėms. Vaisių nuoviru laisvino vidurius, jų arbatą gėrė sunegalavus skrandžiui, sutrikus virškinimui, kai trūkdavo vitaminų. Tačiau šermukšnių nepatariama vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant akmenlige.
Vaistingiausias rugsėjo medis yra šermukšnis. Tai pirmas vaistas užkietėjus viduriams, labai naudingas virškinimo sistemai, žarnynui, stabdo kraujavimą. Uogų dedama į įvairius vaistažolių mišinius, vitaminines arbatas. Jas lengva laikyti: gyvenantieji nuosavuose namuose gali ant aukšto sukabinti šermukšnių kekių ir žiemą virti arbatos ar berti juos į košes, kompotus – turės lengvai pasisavinamo vitamino C daugiau negu iš citrinų ir obuolių, o vitamino P, beta karoteno – daugiau negu iš morkų. Sakoma, kad šermukšniai „nuo žiedo ligi uogos – tikrų tikriausia vaistinė“.
