Gyduoliai ant jūsų stalo: krapai, juozažolė, katžolė

Krapai. Šie skėtinių šeimos vienmečiai augalai auginami be ypatingų rūpesčių. Jiems tinka beveik bet kokia dirva, išskyrus sunkią molingą ir durpyną. Sėklos dygsta esant 3 °C temperatūrai, tik dėl didelio eterinių aliejų kiekio – labai lėtai. Krapai yra ilgos dienos augalai, todėl pasėti vasarą greitai pražysta, o žalumynai būna prastesnės kokybės.

Krapų antžeminė dalis vartojama nuo anemijos, nes sudėtyje gausu geležies ir vitaminų. Dėl raminamojo, spazmus slopinančio ir šlapimo išsiskyrimą skatinančio poveikio jie tinka hipertonijos, sutrikusio širdies ritmo ir aterosklerozės atvejais. Krapai naudingi ir sergantiems skrandžio, žarnyno ligomis, malšina pilvo pūtimą, mažina skausmą.

Antpilui 1 valgomasis šaukštas krapų sėklų miltelių užplikomas stikline verdančio vandens. Kiti vaistai – pusvalandį prieš valgį suvalgomas 1 arbatinis šaukštelis maltų sėklų.

Juozažolė. Šis iki 80 cm aukščio puskrūmis turi stambią sumedėjusią šaknį ir daug tiesių stiebų. Sudėtyje yra iki 1% eterinių aliejų ir per 50 įvairių junginių. Štai kodėl augalo poveikis įvairiapusiškas.

Švieži ir džiovinti juozažolių lapai yra malonaus kvapo ir truputį karstelėjusio skonio. Jie vartojami kaip prieskonis mėsos ir žuvies patiekalams. Dedama į bulvių, ankštinių augalų, ypač pupeli,ų patiekalus – apsaugo nuo pilvo pūtimo.

Juozažolės gerai auga lengvose dirvose, saulėtoje vietoje. Geriausia sėti pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, nešildomame šiltnamyje. Galima pasidauginti dalijant 3–5 metų kerus. Be to, šie augalai dar ir gana dekoratyvūs.

Vaistinė žaliava yra lapuoti ūgliai. Žydėjimo pradžioje pjaunamos tik jų viršutinės dalys.

Juozažolės skatina gleivių išsiskyrimą viršutiniuose kvėpavimo takuose, skrandžio sulčių išsiskyrimą, sukelia silpną šlapimo išsiskyrimą. Daugiausia jomis gydomos kvėpavimo takų ligos. Antpilui 1,5 valgomojo šaukšto žolės užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens ir ekstrahuojama termose pusvalandį arba valandą. Geriama po 0,5 stiklinės 2–4 kartus per dieną.

Katžolė. Augalas gana stambus, užaugantis iki 1 m aukščio, vienmetis. Žiedai smulkūs, baltos, rožinės arba alyvinės spalvos, sudaro kekinius žiedynus. Kulinarijoje katžolės vartojamos, kai reikia citrinų kvapo. Jo šie augalai kaitinami nepraranda. Katžolės tinka kompotams, uogienėms, arbatai, vynui ir kai kuriems žuvies patiekalams aromatizuoti. Be to, jos nektaringos.

Katžolės dauginamos sėklomis. Geriausia pasėti tankiai, o sėjinukus su 3–4 lapeliais – pasodinti, paliekant 30 cm tarpus. Sėti galima ir pavasarį, ir prieš žiemą. Dirva turėtų būti visada puri.

Liaudies medicinoje katžolės rekomenduojamos kaip baktericidinis vaistas, gydantis pūlingus odos susirgimus, žaizdas ir nudegimus. Antpilas ramina ir mažina depresiją. Jo poveikis yra gana stiprus, todėl geriausia gerti prieš naktį. 2 valgomieji šaukštai džiovintos žaliavos užpilami stikline verdančio vandens ir dvi valandas ekstrahuojama. Antpilo geriama po trečdalį stiklinės.

Pixabay nuotr.