Gyduoliai ant jūsų stalo: vaistinė melisa, bazilikai, krienai

Vaistinė melisa. Melisa, arba citrininė mėta, yra gana neišvaizdus augalas. Ji priskiriama notrelinių šeimai, kurios tipiška atstovė – dilgėlė. Melisa panaši į šį augalą, tik grakštesnė. Visa maloniai kvepia citrina. Medinga. Be to, melisos sodinamos netoli avilių, nes manoma, kad apsaugo bites nuo ligų.

Melisos dauginamos sėklomis, kero dalimis, atlankomis. Vietą joms reikia parinkti saulėtą, apsaugotą nuo šaltų vėjų. Padaugintos vegetatyviškai melisos pražysta jau pirmaisiais metais, o auginamos iš sėklų – antraisiais. Sėklos sėjamos tiesiog į dirvą balandžio pabaigoje arba daigų užsiauginama namuose.

Viduramžių Europoje viename moterų vienuolyne buvo gaminama melisų trauktinė, vadinta melisos spiritu arba melisos dvasia. Štai receptas. 20 g džiovintų melisų lapų, 1 g smulkintų vaistinių šventagaršvių šaknų, 1 citrinos žievelė, žiupsnelis malto muskato, žiupsnelis grūstų kalendrų sėklų, 1–2 gvazdikėliai ir 1 l degtinės. Trauktinė ekstrahuojama ne trumpiau kaip dvi savaites, paskui perkošiama per tankų audinį ir išpilstoma į butelius. Ja buvo gydomasi nuo pervargimo, gilios depresijos, vartota bendrai organizmo būklei pagerinti.

Melisų antpilas tinka tulžies išsiskyrimui skatinti, atsikosėjimui palengvinti. Be to, jis mažina cukraus kiekį kraujyje ir yra naudingas diabetikams. Melisų arbata ramina nervus ir pagerina miego kokybę.

Bazilikas. Tai iki 70 cm aukščio kvapnus vienmetis augalas, kurio stiebas labai šakotas, keturbriaunis. Žiedai abilūpiai, vaisius – tamsiai rudas riešutėlis. Labai tinka pomidorams ir visiems patiekalams, į kuriuos dedama šių daržovių, pagardinti. Džiovintų bazilikų lapų milteliai vartojami kaip pipirų pakaitalas.

Bazilikai yra šilto klimato augalai. Jie reiklūs drėgmei, mėgsta šilumą ir šviesą. Norint užsiauginti gerą derlių mūsų sąlygomis, reikia arba sodinti daigus, arba sėti po plėvele. Bazilikai į dirvą sodinami tik tuomet, kai nusistovi šilti orai ir praeina šalnų pavojus.

Šiais žolynais gydomas kosulys. Jie malšina spazmus, žadina apetitą, stiprina kraujagysles, vartotini sergant gastritu.

Krienas. Paprastasis krienas yra paplitęs beveik visame pasaulyje. Tai galingas daugiametis augalas, žydėjimo laikotarpiu užaugantis net iki 1,5 m aukščio. Maistui tinka ir antžeminė dalis, ir šaknys.

Krienai sodinami į purią, drėgną ir gana derlingą dirvą. Jų, kaip ir kitų daugiamečių augalų, senos šaknys sumedėja ir tampa neskanios, todėl toje pačioje vietoje auginami ne ilgiau kaip trejus metus. Sodiniams tinka šaknų auginiai, kurių pasiruošiama nuimant derlių.

Krienų šakniastiebiuose gausu askorbo rūgšties, o lapuose – vitaminų B₁, B₂, PP. Šakniastiebių aliejai smarkiai suerzina virškinimo traktą, todėl dideli kiekiai gali sukelti nudegimus, kartais net išopėjimą. Vartojami mažomis dozėmis, krienai gerina virškinimo trakto liaukų veiklą, didina apetitą. Iš šakniastiebių gaminami vaistai įtrynimams nuo radikulito, miozito keliamų skausmų ir kitų susirgimų. Krienai vartojami ir kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas, kai patinimų atsiranda ne sutrikus inkstų veiklai.

Tarkuoti krienai ir obuoliai sumaišomi lygiomis dalimis. Ši kaukė tinka suglebusiai ir poringai odai.

Skrandžio veiklai ir šlapimo išsiskyrimui skatinti gaminami tokie vaistai: sumaišoma 400 g smulkiai tarkuotų krienų ir 500 g medaus. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį.

Pixabay nuotr.