Hebės: Rūpestinga priežiūra

Graikų jaunystės deivės vardu pavadinti smulkūs visžaliai krūmai, o kartais net medeliai nedideliais mėsingais arba žvyniškais lapais, pasirodo, yra netolimi mums gerai pažįstamų gysločių giminaičiai…

*Natūraliai hebės auga šilto klimato zonose, dažniausiai atvirose, saulėtose vietose. Stambesnius lapus turintys krūmai paplitę žemumose, miškų pakraščiuose ir aikštelėse, retuose krūmynuose, o smulkialapiai klesti kalvose ir kalnų šlaituose. Ir jų augintojai turėtų stengtis sudaryti panašias sąlygas: parinkti šiltą vietą, kur daug saulės ir nesunki, laidi dirva.

*Užsienio specialistai dažnai rekomenduoja hebes auginti daliniame pavėsyje, bet šis patarimas tikrai neskirtas Lietuvos sodininkams. Drėgmės perteklius dirvoje ar labai drėgnas oras gali šias egzotiškas viešnias pražudyti taip pat, kaip ir šaltis. Taigi nei gausus laistymas, nei ankstyvas dengimas lietingą rudenį ar laikymas drėgname šiltnamyje joms ne į naudą.

*Ligoms ir kenkėjams hebės pakankamai atsparios.

*Jei krūmai per daug išsikeroja, pavasarį arba po žydėjimo juos reikėtų apgenėti.

*Pavasarį augalus naudinga patręšti, ypač jei dirva nelabai derlinga, o prieš žiemą – šaknų zoną mulčiuoti.

*Hebės gali ilgai augti didelėse gėlinėse, kurias žiemai geriausia įnešti į šviesią, vėsią patalpą.

*Hebės nesunkiai dauginamos vasaros auginiais. Gal todėl nemažai įvairių rūšių ir veislių augalų nebrangiai parduodama prekybos centruose. Kodėl gi jų neįsigijus? O gal ims ir pasiseks?