Hortenzijos – augalai, mylintys vandenį
Hortenzijų (Hydrangea) gentyje yra daugiau nei 35 rūšys. Žodis hortenzija kildinamas iš prancūzų keliautojo, gydytojo ir gamtininko F. Komersono mylimosios, lydėjusios jį kelionėse, vardo. Lotyniškas pavadinimas siejamas su graikų kalbos žodžiais vanduo ir indas. Jį mokslininkai suteikė augalui todėl, kad šis labai mėgsta drėgmę.

Nereikli, bet…
Šalčiams ištvermingiausia yra šviesioji hortenzija (H. arborescens) – pašąla tik plonos nesumedėjusios šakelės. Kad žiedų kepurės būtų stambesnės ir neprarastų dekoratyvumo, pavasarį augalas nugenimas paliekant 20–30 cm ilgio stiebus. Per vasaros karščius, kai oras sausas, lapai suglemba, krūmą reikia gausiau laistyti. Šviesioji hortenzija labai dažna Lietuvoje. Jos priežiūra nereikalauja jokių pastangų. Daugelis augintojų sako: „Na, auga ir tiek.“ Visai kas kita – didžialapė hortenzija.
Bėdos dėl didžialapių
Bepigu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalių gyventojams – prisodina gražių didžialapių hortenzijų (H. macrophylla) ir gali jas pamiršti. Žinoma, patręšti augalai gausiau žydi, per sausras palaistyti nenuliūsta – ir užauga iki 2 m aukščio, ir žydi nuo viduvasario iki vėlyvo rudens. Lietuvoje situacija kiek kitokia – krūmai tebūna 50–70 cm aukščio, bet tai ne didžiausia blogybė.
Didžialapė hortenzija, priešingai nei šviesioji, žiedinius pumpurus sukrauna vasaros antroje pusėje ant jau bręstančių stiebų, o pražysta tik kitų metų vasarą. Stiebai dažnai nespėja sumedėti, o žiediniai pumpurai neturi apsauginių žvynelių. Nušalus šakelių viršūnėms ir žiedpumpuriais, pavasarį išauga jaunos šakos, kurios neturi žiedinių pumpurų. Taigi, kad didžialapė džiugintų, ją būtina saugoti. Prieš rudenines šalnas reikia šakelių viršūnes su žiedpumpuriais apvynioti popieriumi. Vėliau, orams dar labiau atvėsus, svarbu užpilti sausų lapų ar durpių, pridengti eglišakėmis, šiaudais ir stengtis, kad augalai nesušustų. Pavasarį, atšilus, neretai nudengę randame pajuodusių šakelių ir numojame ranka – et, vėl nepasisekė, šiemet ji nepražys… Jei šakelės peržiemojo gerai, negalime jų pamiršti. Permainingi pavasario orai neleidžia ramiai miegoti – reikia tai uždengti, tai nudengti…
Ir pažadame kitąmet su hortenzijomis nežaisti – rudens pabaigoje iškasti ir iki pavasario laikyti drėgname substrate, neįšąlančiame rūsyje. Bet tai tikras vargas…
Kiek švelnesnis klimatas Pajūrio žemumoje – čia didžialapės hortenzijos turi šansų išgyventi žiemą be šeimininko pamylavimų.
Išeitis visada yra
Nesinori nurašyti šios sodo puošmenos ir baigti liūdna gaida. Išeitis visada atsiranda. Senesnes didžialapes hortenzijas auginkite dideliuose vazonuose. Tik vasarą jas reikės dažniau tręšti, ypač daug laistyti, o rudenį, prieš šalnas, paieškoti laikino būsto – nešildomos patalpos (šiltnamio, sandėliuko). Prieš grybštelint –8–10 °C šaltukui perneškite į rūsį. Čia, 0–5° C temperatūroje, saikingai laistoma ji sulauks pavasario. Kovo mėnesį perneškite į šviesią, bet vėsią patalpą. Laistykite – išsprogs pumpurai. Į lauką galėsite išnešti tik praėjus pavasarinių šalnų pavojui.