Įėjimo zona – tarsi namų vizitinė kortelė
Įėjimo erdvę svarbu derinti prie namo architektūros, nes ji yra arčiausiai.
Takai. Įėjimo stilių bei išvaizdą lemia takelių išdėstymas. Kuo įėjimo erdvė mažesnė, tuo takelis nuo gatvės iki namo durų turėtų būti tiesesnis. Grindinys ar smulkių plytelių takas erdvę optiškai pailgina. O jei priešingai – namas yra toli nuo gatvės, takelis gali atrodyti neįtikėtinai ilgas ir nuobodokas. Jį optiškai sutrumpins gėlynai lenktais pakraščiais, mažos aikštelės su suoleliais.
Pagrindinis įėjimas neturėtų būti apsuptas pernelyg išsikerojusių medžių ir krūmų. Takelius tieskite tokius, kad du žmonės galėtų lengvai prasilenkti ar eiti vienas šalia kito. Jiems parinkite tinkamas medžiagas. Poliruotos natūralios akmens plytelės slidžios, ypač blogu oru, todėl jų geriau atsisakyti. Geriau naudokite nešlifuotas. Kruopščiai apžiūrėkite, ar plytelės lygios, nes ypač tamsiu paros metu padidės rizika suklupti.
Apšvietimas. Tinkamas apšvietimas suteiks tam tikros nuotaikos tamsiu paros metu ir, be abejonės, palengvins priėjimą iki namo durų. Geriausia šviesos srautą nukreipti į apačią, kad matytųsi takas.
Šiukšlių konteineris. Kiekvienas jį turi, tačiau nė vienas nemėgsta. Klaidinga manyti, kad šiukšlių konteinerį reikia nutempti į nuošaliausią sodo kampelį ir ten pastatyti. Vis dėlto pirmoje vietoje patogumas, funkcionalumas – šis daiktas turi būti lengvai prieinamas. Vaizdas pagerės konteinerį pridengus keletu augalų, pastačius žemą tvorelę. Pastarąją patartina dar ir apsodinti vijokliniais augalais.
Durų dekoras. Net ir durų dekoras gali papildyti įėjimo dizainą. Viena dažniausių detalių – vainikas, kuris kviesdamas užeiti kalba svečiui apie namų šilumą ir jaukumą. Tačiau didžiausią įspūdį pasieksite net ir durų dekorą derindami su kitais elementais: augalais šalia įėjimo, kitais aksesuarais.
Laiptai. Tušti laiptai patogūs lipti, tačiau atrodo gana skurdžiai. Juk jie turi neginčijamą privalumą – pakopas. Šios gali būti puiki vieta vazoniniams augalams. Be abejo, indus reikėtų statyti šone, kad jie netrukdytų vaikščioti ir laikytis už turėklų, o pakopos tokiu atveju turėtų būti gana plačios.
Nevaikštomas įėjimas. Daugelis žmonių, gyvenančių privačiuose namuose, turi bent porą įėjimų. Jei norite, kad svečias pasirinktų „tą“ įėjimą, leiskite jam tai suprasti. Vienas iš ženklų gali būti ant durų ar laiptų užstatyti augalai. Pavyzdžiui, jei laipteliai siauri, ant kiekvienos pakopos padėti vazonai su gėlėmis juos dar labiau susiaurins, ir retas svečias ryšis kopti. Taip pat vazonai su augalais gali būti pastatyti priešais duris arba taip arti jų, kad įeiti būtų beveik neįmanoma.
Augalai induose. Vienas populiariausių apželdinimo būdų – prie pat durų, dažnai iš abiejų pusių, statyti indus su augalais. Kartais netgi sodinami nedideli medeliai apskrita kompaktiška laja. Pavyzdžiui, pora rūpestingai suformuotų buksmedžių iš abiejų durų pusių kalbės apie tvarką ir formalumą. Įėjimo vaizdą lengva pakeisti, kiekvienais metais sodinant vis kitus augalus ar keičiant net ir pačius indus. Jei norėsite indus lauke laikyti per žiemą, rinkitės sunkius, storomis sienelėmis, kad nesuskiltų, ir atsisakykite plastikinių.
Vijokliniai augalai. Jeigu vietos prie įėjimo yra vos keli kvadratiniai metrai, ypač tinka sodinti vijoklinius augalus, kurie aplips durų viršų ir sieną. Daugelis vengia jų, nes neva pūdo sieną. Ar išties taip yra? Svarbiausia iš anksto vengti klaidų – vijoklinių augalų nereikėtų sodinti šalia nekokybiškų sienų, ypač netinkuotų, arba bent jau nesirinkti sunkių, greitai augančių. Jie gali įsiskverbti į sienas, tik jei šios yra pažeistos, o patys neardo. Vijoklinių augalų geriau nesodinkite šalia lietvamzdžių arba turėsite juos reguliariai valyti. Juos geriau įkurdinkite ne prie pat sienos, o prie į ją atremtų kopėtėlių, kad lapai, ypač šlapi, neliestų namo.
