Ilgaamžės fuksijos
2015 m. 14 spalio d.
Fuksijas įpratome laikyti paprastomis, seniai pažįstamomis gėlėmis. Taip, jos auginamos tikrai seniai, bet nėra visiškai paprastos. Tikrai nereikėtų į fuksijas žiūrėti kaip į augalus vienam sezonui, kurie rudenį paliekami sušalti. Juk peržiemojusios jos bus tankesnės, sukraus daugiau žiedų. Tinkamai prižiūrimos gėlės išgyvena ne vieną dešimtmetį.
Rūšiniai augalai – retenybės
Su pirmosiomis fuksijomis (Fuchsia) botanikai susipažino XVII amžiaus pabaigoje. Šiandien aprašoma apie 110 rūšių, paplitusių Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kelios randamos Naujojoje Zelandijoje.
Savo tėvynėje fuksijos yra maži medeliai, krūmai ir puskrūmiai. Visos – daugiametės. Kadangi žiedai išryškėja ne tik dėl vainiklapių, bet ir dėl ryškiaspalvių taurėlapių, jie atrodo sudaryti iš dviejų dalių.
Tik botanikos soduose galima pamatyti nemažą (iki 5 m) medelį – medėjančiąją fuksiją (F. arborescens). Smulkučių rožinių žiedelių kekės nelabai panašios į tipiškus žiedus.
Kelios gan panašios rūšys turi svyrančius raudonus arba rožinius siaurų varpelių pavidalo žiedus. Tai daugiažiedė (F. fulgens), trilapė (F. triphylla) ir bolivinė (F. boliviana) fuksijos.
Atspariausia laikoma paprastoji fuksija (F. magelanica). Tai augalas, ištveriantis nestiprius trumpus šaltukus, todėl švelnesnio klimato šalyse sodinamas ir lauke. Užauga 2–3 m aukščio, bet žiedeliai siauri, smulkoki. Ji kontrastuoja šiuolaikinėms stambiažiedėms veislėms – gausiai žydinti „laukinukė“ iš karto išsiskiria.
Vis dėlto nuo XIX amžiaus antrosios pusės beveik visas rūšis negailestingai išstūmė hibridinės fuksijos. Tai gausybė kryžminant gautų sodinių veislių, lenkiančių savo protėvius ir žiedų gausa, ir dydžiu, ir spalvomis.
Savo tėvynėje fuksijos yra maži medeliai, krūmai ir puskrūmiai. Visos – daugiametės. Kadangi žiedai išryškėja ne tik dėl vainiklapių, bet ir dėl ryškiaspalvių taurėlapių, jie atrodo sudaryti iš dviejų dalių.
Tik botanikos soduose galima pamatyti nemažą (iki 5 m) medelį – medėjančiąją fuksiją (F. arborescens). Smulkučių rožinių žiedelių kekės nelabai panašios į tipiškus žiedus.
Kelios gan panašios rūšys turi svyrančius raudonus arba rožinius siaurų varpelių pavidalo žiedus. Tai daugiažiedė (F. fulgens), trilapė (F. triphylla) ir bolivinė (F. boliviana) fuksijos.
Atspariausia laikoma paprastoji fuksija (F. magelanica). Tai augalas, ištveriantis nestiprius trumpus šaltukus, todėl švelnesnio klimato šalyse sodinamas ir lauke. Užauga 2–3 m aukščio, bet žiedeliai siauri, smulkoki. Ji kontrastuoja šiuolaikinėms stambiažiedėms veislėms – gausiai žydinti „laukinukė“ iš karto išsiskiria.
Vis dėlto nuo XIX amžiaus antrosios pusės beveik visas rūšis negailestingai išstūmė hibridinės fuksijos. Tai gausybė kryžminant gautų sodinių veislių, lenkiančių savo protėvius ir žiedų gausa, ir dydžiu, ir spalvomis.
Rūta Beltienė
Kaip atjauninti fuksijas, ką daryti, kad jos gerai peržiemotų rašome rugsėjo „Sodo spalvų“ numeryje.
