Ilgai neblėstantis astrancijų grožis
Nors rūšinių astrancijų žiedynai neišsiskiria spalvingumu, dydžiu, tačiau yra ypatingi. Jie panašūs į žvaigždes. Matyt, dėl šios priežasties augalams suteiktas toks vardas (graikų kalboje aster reiškia ‘žvaigždė’, antios ‘panašus’).
Nesudėtinga priežiūra, atsparumas ligoms ir kenkėjams – tai tik kelios geros šio augalo savybės.
Svarbiausia – tinkama vieta
*Astrancijų auginimas nesudėtingas, svarbiausia – parinkti tinkamą vietą. Geriausiai jos auga ūksmingame kampelyje, sunkesnėje derlingoje ir drėgnoje žemėje. Jos gali įsitvirtinti ir šviesioje vietoje (ypač veislės, kurių lapai margi), tačiau ten turėtų būti nuolat drėgna.
*Nepersodintos astrancijos gali augti 5–7 metus. Jos pakankamai atsparios šalčiui, tad žiemai nereikia dengti.
*Astrancijos pasisėj, tad laiku nepašalinus nužydėjusių žiedynų, sėklos išbyrės. Jos renkamos rudeniop ir iš karto pasėjamos tiesiai į dirvą.
*Kerai dalijami pavasarį arba rudenį. Sodinami 30–35 cm atstumais.
*Veislės dauginamos kero dalimis. Sėjinukai neturi joms būdingų požymių.
Sodinkime grupelėmis
Astrancijas geriausia sodinti didesnėmis grupėmis po medžiais, senuose parkuose, prie upių ar kitų vandens telkinių. Augalus dekoratyviais spalvingais žiedais galima suburti nedidelėmis grupėmis, derinti su melsvėmis, bruneromis, liguliarijomis, rasakilomis, kraujažolėmis, snapučiais, vingiorykštėmis. Jie tinka daugiamečių gėlių apvaduose, laukinių augalų gėlynuose.
Skinti ir džiovinti astrancijų žiedynai naudojami floristikoje.
Dėmesio: atbaido šliužus!
Didžiosios astrancijos šaknys naudojamos medicinoje. Jos vertinamos ne tik dėl neįprastų žiedynų. Galbūt nedaug kas pastebėjo, kad šie augalai skleidžia nežymų specifinį kvapą, kuris atbaido šliužus. Dėl šios savybės šliužai astrancijų ne tik neėda, bet ir vengia prisiartinti prie jų. Tad jas galima sodinti šalia kitų augalų kaip apsauginį barjerą.
