Iš kur atkeliavo velykinio kiškio simbolis?

Daugelis tradicijų puoselėtojų, tikėtina, pagrūmos pirštu ir pasakys, kad svetimų puošybos motyvų mums tikrai nereikia – juk turime savų, gerokai artimesnių. Taigi ir daugelyje tautų paplitęs velykinis kiškis lietuviškoje aplinkoje būsiąs svetimkūnis. Vis dėlto sutikime, kad šis simbolis –mielas ir jaukus, ypač džiugina vaikus, todėl nelabai ištikimiems tradicijų saugotojams, dievinantiems linksmą, nuotaikingą puošybą, ko gero, bus priimtinas. Tačiau iš kur atsirado šis simbolis?

Pasirodo, šis simbolis atsirado Vokietijoje, o pirmieji išlikę užrašai apie jį – iš XVI amžiaus pradžios. Istorija labai paprasta – kiškis neva deda kiaušinius ir slepia sodo žolėje ar šiauduose, o Velykų rytą jų uoliai ieško vaikai. Tačiau ir patys vokiečiai tvirtina abejojantys dėl tikslios reikšmės. Kodėl būtent šiam gyvūnui buvo priskirta velykinė funkcija? Linkstama manyti, kad tai susiję su prisikėlimo simbolika – daugelyje kultūrų jis simbolizavęs vaisingumą ir prisikėlimą.

Manoma, kad vokiečių išeiviai kiškį nugabeno į Ameriką, kur šis netruko išpopuliarėti. Senuosius lizdus, kuriuose jis neva dėdavęs kiaušinius, bėgant laikui pakeitė krepšeliai. Na, ir, žinoma, šis simbolis daugiausia pelno davė šokolado pramonei – be šokoladinių kiškių daugelis vaikų jau nebeįsivaizduoja Velykų šventės.

Pexels nuotr.