Iš tolo akį traukiantys ožekšniai
Lietuvoje savaime paplitusios dvi ožekšnių rūšys – europinis ir karpotasis. Pirmasis augalas ir kelios jo veislės nereti ir želdynuose. Gana dažnai auginamas ir iš Rytų Azijos kilęs sparnuotasis (rytinis), kiek rečiau – žemasis ožekšnis. Tai visi vasaržaliai ožekšniai, kuriuos galima pamatyti Lietuvoje.
Rūšys ir veislės
Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus L.) – kelių metrų aukščio krūmas, kartais medelis. Šakelės truputį briaunotos, plikos. Lapai priešiniai, iki 6 cm ilgio, ištisiniai, elipsiški arba pailgai kiaušiniški, smulkiai dantytais krašteliais. Žiedai smulkūs, žalsvi. Vaisiai – 1–2 cm skersmens keturbriaunės ryškiai rožinės dėžutės. Sėklos baltos, apgaubtos oranžinių apysėklių.
Dažnesnės veislės. ‘Albus’ – kiek mažesnis krūmas gausiomis gelsvai baltomis dėžutėmis, kurio lapai rudenį žalsvai gelsvi arba rausvai žali. ‘Aucubifolius’ lapai išmarginti geltonai ir baltai, rudenį vyno raudonumo. ‘Argenteovariegatus’ lapai išmarginti baltai, rudenį parausta. Šis augalas dera negausiai. ‘Atropurpureus’ lapai siauri, vasarą purpuriniai, rudenį tamsiai raudoni. ‘Chrysophyllus’ lapai pavasarį geltoni, vasarą gelsvai žali, rudenį geltoni arba rausvai žali. ‘Haematocarpus’ dėžutės labai ryškios, rausvai raudonos. ‘Red Cascade’ – mažas medelis arba keliastiebis krūmas gausiais šviesiai raudonais vaisiais.
Karpotasis ožekšnis (E. verrucosus Scop.) tiek mūsų miškuose, tiek želdynuose kur kas retesnis už europinį. Nuo šios rūšies jis skiriasi kiek mažesniu aukščiu, tankiai juodomis karputėmis nusėtomis šakelėmis, rusvais žiedais, blyškiai gelsva arba rausva lapų spalva rudenį ir juodomis sėklomis.
Sparnuotasis ožekšnis (E. alatus (Thunb.) Sieb.) vardą gavo dėl tankių keturbriaunių šakelių su ryškiomis išilginėmis kamštinėmis išaugomis. Krūmas iki 1,5–2 m aukščio ir panašaus pločio. Lapai elipsiški, 2–7 cm ilgio, rudenį ryškios rožinės arba vyšninės spalvos. Žiedai žalsvi. Dėžutės smulkios, šviesiai raudonos arba rudai raudonos, šiek tiek briaunotos, su 1–4 sėklomis. Apysėkliai ryškiai oranžiniai, sėklos šviesiai violetinės.
Žemasis ožekšnis (E. nanus Bieb.) – nė 1 m aukščio nesiekiantis netaisyklingas krūmas ilgais, plonais besidriekiančiais stiebais. Juos galima tvirtinti prie atramų ar įpinti į tvorą, bet pats augalas aukštyn nelipa. Lapai iki 4 cm ilgio, siaurai lancetiški. Rudenį jie nusidažo purpurine ar žaliai ruda spalva, nukrinta vėlai, dalis lieka ant šakelių per žiemą. Žiedai smulkūs, rusvi. Dėžutės keturbriaunės, rausvos, apysėkliai raudonai oranžiniai, sėklos rudos.
Fortūno ožekšnis (Euonymus fortunei (Turcz.) Hand.-Mazz.) labai skiriasi nuo anksčiau aprašytų savo giminaičių. Tai visžalis žemaūgis krūmas ilgomis besidriekiančiomis ir įsišaknijančiomis šakomis. Šiltesnio klimato šalyse šis ožekšnis prie sienų ar atramų pasiekia 5 m aukštį, bet Lietuvoje auga ne į aukštį, o į plotį. Kai kurių veislių augalų šakelės neilgos ir kyla vertikaliai, suformuodamos tankų kupsto pavidalo krūmą. Lapai iki 6 cm ilgio (veislių atstovų dažnai mažesni), ovalūs ar elipsiški, smulkiai dantytais, kartais beveik lygiais pakraščiais, stori, tamsiai žalia žvilgančia viršutine ir šviesesne apatine puse. Rudenį saulėtose vietose jie įgauna raudoną, purpurinį atspalvį, pavasarį dalis nukrinta. Žiedai žalsvi. Vaisiai rutuliški, kartais su dygliukų pavidalo išaugomis, balsvi, gelsvi arba rausvi. Apysėkliai oranžiniai arba rausvi, sėklos baltos.
Sukurtos kelios dešimtys Fortūno ožekšnio veislių. Dauguma skiriasi lapų dydžiu ir spalvomis, šiek tiek krūmo forma, vaisių dydžiu ir spalva, o kai kurie visai nedera. Lietuvoje turbūt populiariausia veislė yra ‘Emerald‘n Gold’ – tankus, žemas, truputį besidriekiantis krūmas iki 3 cm ilgio ryškiai geltonai išmargintais lapais, kurie rudenį įgauna purpurinį atspalvį. Dažnas ir ‘Emerald Gaiety’ – žemo kupsto formos, taip pat nederantis krūmas smulkiais baltai pamargintais lapais su baltais pakraštėliais. Panašūs ir veislės ‘Variegatus’, dabar jau beveik neauginamos, augalai, tik jie mažiau plinta į šalis.
