Iškaskite nežiemojančias gėles
Iki šalnų žaliuojančios gėlės neturėtų būti judinamos. Juk daugumos iš jų vegetacijos periodas gerokai ilgesnis, nei leidžia mūsų klimato sąlygos. Tik pageltusius ir nudžiūvusius augalus reikia iškasti anksčiau.
Po šalnų nukerpami jurginų stiebai, paliekant neaukštus kelmelius. Jei orai nėra labai vėsūs, šalnos baigėsi, šių gėlių šaknys po žeme dar gali pabūti savaitę kitą. Vis dėlto iki spalio pabaigos juos būtina iškasti. Iškėlus šaknų gniužulą iš dirvos, nuvaloma žemė ir iki 3–4 cm patrumpinami stiebai. Kelias paras jurginai padžiovinami gerai vėdinamoje vietoje. Įvairių veislių šakniagumbiai būna skirtingo dydžio ir storio. Žiemą tinkamiausia 4–8 °C patalpa. Gerai subrendę, stori šakniagumbiai neblogai išsilaiko ir šiltesnėje, ir vėsesnėje vietoje. Smulkūs žemaūgių jurginų šakniastiebiai nuo perdžiūvimo laikomi užpilti sausomis durpėmis.
Kanos galėtų augti labai ilgai, jei ne vėstantys orai. Nušalus lapams, šakniastiebius iškaskite, nupurtykite žemę. Plonas šaknis ir stiebus nukirpkite. Šakniastiebiai per kelias dienas apdžiovinami šiltoje patalpoje. Žiemą jiems tinkamiausia 7–10 ºC šiluma. Tokioje pat temperatūroje žiemoja ir žemaūgės vazoninės kanos. Tik jų šakniastiebiai plonesni, greitai perdžiūva. Tokius laikykite vazonėliuose arba dėžutėse, užpiltus sausomis durpėmis arba smėliu.
Šalnos priverčia baigti vegetaciją ir grupę gumbasvogūninių gėlių. Tik nedidelė dalis anksti sodintų kardelių spėja pagelsti spalio pradžioje. Kadangi šiemet pavasaris buvo šaltas, daugumos jų vegetacija užsitęsė. Geriausia, jei skirtingų veislių augalus kastumėte ir dėtumėte atskirai, kad nesusimaišytų. Iš karto atrinkite stambiausius kardelių gumbapumpurius („vaikučius“), jei norėsite pasidauginti. Smulkiausių imti neverta, palikti dirvoje jie neišdygs. Kardelių lapai nukerpami, paliekant 1–2 cm ilgio kotelius. Kelias savaites džiovinami šiltame kambaryje. Vėliau nuvalomi, nulupami senieji gumbasvogūniai su šaknų likučiais ir nuimami viršutiniai lukštai. Kad apdžiūtų dugneliai, jie dar apie dvi savaites palaikomi kambaryje ir žiemai sunešami į vėsų (5–9 °C) rūsį. Ten gumbasvogūnius laikykite medžiaginiuose maišeliuose arba popierinėse dėžutėse.
Frezijos, tigrenės, acidanteros iškasamos ir nuvalomos, kelias savaites padžiovinamos 20–25 °C temperatūroje kambaryje. Tik šie augalai žiemoja skirtingai. Acidanteroms reikia šiltesnės (12–14 °C) patalpos. Frezijos ilgiau laikomos kambaryje, o žiemą būtinas dviejų mėnesių trukmės šiltasis periodas. Sausi gumbasvogūniai palaikomi 25–30 °C temperatūroje – tinka vieta prie radiatoriaus. Tigrenių gumbasvogūnių dengiamieji lukštai labai ploni, todėl apdžiovintus juos reikėtų užpilti sausu smėliu arba durpėmis ir per žiemą laikyti 10–12 °C šilumoje.
Hibridinės kalijos gumbelius kambaryje padžiovinkite 1–2 savaites. Po to sudėkite į popierines dėžutes ir laikykite 12–14 °C temperatūros patalpoje.
Dirvoje buvusias gumbines begonijas verta išrauti nelaukiant stiprių šalnų – jos labai jautrios. Augančias vazonuose verta sunešti į šiltnamius arba kitas patalpas, nelaistyti ir leisti dar bręsti gumbams – bus didesni, kitais metais sulauksite daugiau žiedų.
