Japonijos miškų žolė
Pastaraisiais dešimtmečiais auginame vis daugiau ir vis įvairesnių augalų. Vienas iš jų – didžioji hakonė. Pradžioje ji atsargiai sodinta ir puoselėta gėlininkų mėgėjų, o dabar jau dažniau matoma ir lauko gėlių parduotuvėse, ir soduose. Grakšti žolė sulaukia vis daugiau simpatijų. Tikėtina, kad ateityje hakonės papuoš vis daugiau sodų, kiemų ir terasų.
Pradėkime nuo privalumų
Hakones sodinti pradėjome gana neseniai ir nedrąsiai. Taip, šie augalai nėra greitai dauginami ir ne visur auga. Vis dėlto keičiantis klimatui jų galima sodinti vis daugiau.
Šios gražios žolės labai harmoningai įsilieja tarp sodo augalų. Tik nedaugelis sausamėgių šilokų nesutars su jomis, ir labiau ne dėl skirtingų formų, bet dėl skirtingų poreikių.
Pirmenybę reikėtų teikti deriniams su šešėlingų vietų augalais: epimedžiais, paparčiais, astrantijomis, bergenijomis, melsvėmis. Tiek žalios, tiek ir margalapės hakonės suteiks jiems lengvumo, žaismingumo.
Antroje vietoje – hakonių sodinimas takų pakraščiuose. Grakščiai krintantys ir iki žemės nulinkstantys lapai švelniai palies praeivio kojas, uždengs bet kokius bortelius.
Puiki vieta hakonėms – alpinariumas arba šlaitas, ypač tarp didesnių akmenų. Siaurų lapų kuokštai vilnys lyg upeliai ir krioklių kaskados. Tik neslėpkite jų tarp stambesnių augalų.
Pomedžiuose hakonės jausis labai gerai. Šviesesnės puikiai paryškins tas nuobodžias vieteles.
Tikrai ne paskutinėje vietoje – hakonių auginimas lauko vazonuose, konteineriuose ir kabamuosiuose krepšiuose. Lapija gražiai nusvyra per kraštus ir juos apgaubia, bet nenutįsta iki grindinio.
Mišriuose gėlynuose hakonės puikiai atrodo ir tarp žemesių, ir tarp aukštesnių augalų. Ypač jų kupstai gerai atrodys priekyje, kur juos galėsime apžvelgti iš kelių pusių.
Rūta Beltienė
„iVerde“ / „Perrenial Power“, „© Plantipp BV®“, „Proven Winners“, „Shutterstock“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2022 m. lapkričio mėnesio numeryje.
