• lapkričio 28 d., Sekmadienis

Japoninė kriptomerija – kaprizinga gražuolė

Dažnai žinomos tiesos apie augalus pasirodo esančios klaidingos, ypač klasifikacinės. Prieš ketvirtį amžiaus visose dendrologinėse knygose kriptomerijos gentis buvo priskiriama taksodinių šeimai, o dar senesniais laikais – araukarinių. Dabar araukarinių šeimoje liko tik trys gentys, o taksodinių šeimos botanikai išvis nepripažįsta. Visos jai priklausiusios gentys, taigi ir kriptomerija, priskirtos kiparisiniams. Na, mokslas eina į priekį (sakoma, kad kartais ir į šoną). O kuo mums įdomi kriptomerija?

 

 

 

 

 

Savaiminiai arealai

Kriptomerija – puošnus visžalis spygliuotis. Panašus į araukariją. Jis turi daug labai gražių veislių. Lotyniškas pavadinimas kilęs iš sėklų padėties kankorėžyje – jų viršūnės matomos (kryptos ‘paslėptas, slaptas’, meros ‘dalis, iš dalies paslėptas’). Gentyje yra tik viena rūšis – japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica), savaime auganti Japonijos Honšiu, Kiušiu ir Šikoku salose, drėgnuose miškuose iki 400 m virš jūros lygio, 6–9 klimato zonose. Ji taip pat paplitusi Centrinėje ir Pietų Kinijoje, drėgnuose subtropikų miškuose, bet naujausi tyrimai rodo, kad ten – atvežtinė. Japonijoje kriptomerijos – tai miškininkystėje ir medienos pramonėje vertinami medžiai, išaugantys vidutiniškai 40 m aukščio (pats didžiausias žinomas siekia 66 m aukščio ir 7 m skersmens). Jie labai dažnai auginami prie šventyklų, o įvairios veislės – dekoratyviniuose želdynuose.

 

Lietuvoje dažnai apšąla

Kriptomerija reikli dirvai ir ypač drėgmei. Mėgsta nedidelį pavėsį, bet gerai jaučiasi ir saulėtoje vietoje. Gerai auga derlingoje, purioje, silpnai rūgščioje ar neutralioje, drėgnoje dirvoje, o šarminėje greitai pasireiškia chlorozė ir spygliai ima gelsti. Reikli oro drėgmei. Ir šilumai. Lietuvos klimatas japoninei kriptomerijai – neeilinis išbandymas.

Kol kas vienintelis ilgalaikis sėkmingas bandymas – Kęstučio Kaltenio pasodintas tipinės kriptomerijos medis Skinderiškio parke. Vietą jis parinko kone idealią: pietinės ekspozicijos šlaitas, drėgna, šaltiniuota žemė, aplinkui vėją užstojantys augalai. Ten ji jau paaugo apie 8 m aukščio. Kitur Lietuvoje, išskyrus gal tik pajūrį, kriptomerijos dažniausiai stipriai apšąla arba visai iššąla nepasiekusios ir 2 m aukščio. Labai svarbu žinoti augalo kilmę. Jei jis kilęs iš subtropinių sričių, vilties lauke išauginti maža. Bet jei sėklos surinktos Lenkijoje, Čekijoje, augalai bus gerokai atsparesni.

Dendrologas Rimvydas Kareiva

Nuotr. „iVerde“ / „Perennial Power”

 

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. lapkričio mėnesio numeryje.

 


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Lapkričio 28, sekmadienis.
  • Saulė teka 08:13, leidžiasi 16:00.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 14:05.
  • Mėnulis Mergelėje, dylantis, IV ketvirtis. Delčia lapkričio 27 d.
  • Egmontas, Eidenė, Eidenis, Rimgaudė, Rimgaudas, Rufas, Steponas, Vakarė, Jokūbas
  • Advento pradžia
  • Šaknų diena. Jei pašąlo, galima sėti morkas, burokus, pastarnokus, krapus, petražoles, pamulčiuokite. Grėbkite lapus. Kraukite komposto krūvas, vežkite ir kratykite mėšlą. Baltinkite medžius, mulčiuokite augalus, pridenkite raganes, rožes ir kitus sodo lepūnėlius. Išleiskite vandenį. Persodinkite kambarinius augalus. Sodinkite medžius, krūmus, gyvatvores, persodinkite senus medžius. Galima raugti kopūstus. Nerekomenduojama konservuoti, virti uogienių, sandėliuoti derliaus.
  • Jei ugnelė krosnyje cypia – bus vėjas.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

SS

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ką naudosite dengti augalams žiemai?

Įvykių kalendorius