Jos didenybės visterijos rezidencija Lietuvos pajūryje

Gegužei baigiantis socialiniuose tinkluose mirgėjo visterijų nuotraukos. Jei jau atsidūrei šiltuose kraštuose per šių augalų žydėjimą, būtina įsiamžinti. Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija… Pamatau dar vieną grožybę pajūryje ir tuoj pat sustoju. Stop. Stop. Grįžtu atgal. „Lietuvos pajūryje?!“ Nedelsdami susisiekiame su visterijos šeimininke Žaneta Želniene, kuri maloniai sutiko papasakoti ne tik jos, bet ir sodo kūrimo istoriją.

Į augalų glėbį

Žaneta gimė ir užaugo mieste, kaip populiaru sakyti, ant asfalto. Savaitgaliai, praleisti kolektyviniame sode, buvo ypatingi – čia suprato, kad jai patinka augalų draugija. Tai pirmas susidūrimas su žaliuoju pasauliu.

Sulaukusi 26 metų Žaneta patyrė didžiulį gyvenimo smūgị. Moteris ieškojo stabilumo, saugumo. „Tai buvo lūžio taškas – norėjosi kur nors pabėgti, galbūt padaryti kažką grandiozinio. Kažkaip savaime viskas įvyko – įsigijau 4 ha sklypą Kretingalėje“, – pasakoja ji. Žanetą užvaldė didelis noras turėti erdvią sodybą prie miško. Tai buvo drąsus žingsnis – burokų lauką paversti rekreacine zona su tvenkiniu, daugybe augalų, suformuoti kraštovaizdį tokį, kad jis atrodytų lyg visiškai natūrali gamtos dalis. Žaneta pasakoja, kad naudojo plasteliną ir ant didžiulio kartono lapo dėliojo svarbiausius elementus, „sodino“ augalus, kad darbininkai suprastų idėją ir padėtų ją realizuoti.

Kai atvažiavo specialistai su technika kasti tvenkinio, parodė moteriai skaičius – kiek bus dirvožemio, kurį teks kažkur dėti, tad reikėjo pasukti galvą. Darbininkai aiškino, kad pagal galiojančius įstatymus nei išvežti, nei parduoti iškasto dirvožemio negalima. „Dirvožemio buvo daug. Formavau piliakalnius, pylimus, žaidžiau su formomis, keičiau reljefą, – prisimena Žaneta. – bet rezultatas buvo labai įdomus. Pradėjau kurti nuo kito galo – nuo kraštovaizdžio tvarkymo.“ Taigi pradžioje buvo iškastas beveik 0,75 ha dydžio tvenkinys su sala viduryje, vėliau pasodinti tūkstančiai augalų: medžių, krūmų, daugiamečių gėlių.

Danguolė Stundžaitė

Žanetos Želnienės nuotr.

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. liepos mėnesio numeryje.