• lapkričio 4 d., Pirmadienis

Jūsų kambaryje vėsu ? Labai gerai !

Rudenį, atrodo, stengiamės kuo daugiau dėmesio skirti kambarinėms gėlėms. Jau įpratome šias šalčio nemėgstančias lepūnėles laistyti ne vėsesniu kaip kambario temperatūros vandeniu, atšalus orams – patraukti toliau nuo vėsaus lango. Bet ar visoms joms to reikia? Įsitikinkime, ko nori iš paatogrąžių kilusios namų gyventojos.

 

Įprastos sąlygos žiemą kambaryje – apie 18–20 ºC šilumos, sausas oras, o šviesos – tiek, kiek krenta pro langą. Trumpai tariant – šilta, sausa ir tamsoka. Nenuostabu, kad tokios sąlygos patinka tik nedidelei daliai kambarinių augalų. Kiti arba bando augti ir dėl šviesos stokos nenormaliai ištįsta, arba per šiltai peržiemoję pavasarį nenoriai auga, nežydi.

Tiesa, ne visada visi kambariai šildomi vienodai. Mažiausi temperatūrų skirtumai jaučiami nedideliuose butuose, o štai privačiuose namuose, skirtinguose aukštuose, oro temperatūra gali skirtis beveik 10 ºC. Paprastai vėsu būna laiptinėse (ir daugiabučių namų), prieškambariuose, rečiau lankomuose kambariuose, verandose. Jei tokiose patalpose taip pat šviesu, kaip kambariuose, bet laikosi 10–15 ºC temperatūra – paatogrąžių augalai atsigaus.

 

Šiltai peržiemoję augalai nežydi

Jei augalai negali žiemoti lauke, tai nereiškia, kad jie neturi ramybės periodo. Tiesiog jis trumpesnis, mažiau ryškus. Nenumetę lapų augalai ilsisi – augimas sustoja. Būtent vieno ar dviejų mėnesių pauzė reikalinga, kad pumpurai pabustų su nauja jėga. Žiemos pabaigos ir pavasario pradžios saulė – ženklas vaduotis iš sąstingio.

Tamsiame ir šiltame kambaryje žiemoję augalai dažniausiai turi daug plonų ūglių, kurie trukdo jiems augti tvirtesniems. Žiediniai pumpurai neišsivysto, besiskleidžiantys žiedai per anksti nukrenta. Net stipriai nugenėjus ir pastačius šviesioje vietoje ne visada pavyksta augalams grąžinti tinkamą išvaizdą.

 

Žydintys augalai: Ankstyvasis agapantas (Agapanthus praecox), Anigozanthos flavidus, Azalijos (Rhododendron simsii), Brunfelsija (Brunfelsia pauciflora), Bugenvilija (Bougainvillea), Ciklamenas (Cyclamen), Tikrasis citrinmedis (Citrus limon), Galenis (Abutilon), Gardenija (Gardenia jasminoides), Paprastasis granatmedis (Punica granatum), Jazminaitis (Jasminum), Abisininė kalija (Zantedeschia aetiopica), Kalistemonas (Callistemon), Kamelija (Camellia japonica), Raudonoji klivija (Clivia miniata), Mandevila (Mandevilla), Paprastoji mirta (Myrtus communis), Paprastasis oleandras (Nerium oleander), Melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea), Didžiažiedė pelargonija (Pelargonium grandiflorum), Afrikinis plumbagis (Plumbago auriculata), Taurelinė raktažolė (Primula obconica), Rožės (Rosa), Stefanotis (Stephanotis floribunda), Puošnioji strelicija (Strelitzia reginae), Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae).

Gausiažiedis jazminaitis
Gausiažiedis jazminaitis

 

Šiltoje patalpoje lapai praras grožį

Ne tik žiedams kenkia per šiltos ir per tamsios patalpos. Labai nukenčia ir augalų lapai, ūgliai. Aiškiai matyti, kurie lapai išaugo tinkamomis sąlygomis, o kurie – netinkamomis. Pastarieji būna mažesni, ilgesniais lapkočiais, blyškūs ir minkšti. Dažniausiai ir margų lapų spalvos, gyslų raštai bei kitos puošmenos sunkiai įžiūrimi.

Dar viena problema: per tamsiai, per sausai ir per šiltai laikomus augalus greitai užpuola kenkėjai. Voratinklinės erkutės, kurių namuose, atrodo, nebuvo, pradeda savo darbą. Sparčiai plinta skydamariai. Gal tik tikrieji amarai yra lengviau suvaldomi ir pirmiau renkasi sultingesnius atogrąžų augalus. Kova su kenkėjais gali užtrukti, ir jie tikrai paveiks augalų išvaizdą.

 

Lapiniai augalai: Viksvinis ajeras (Acorus gramineus), Europinis alyvmedis (Olea europea), Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior), Japoninė aukuba (Aucuba japonica), Bambukas (Bambusa vulgaris), Paprastoji briedlielė (Phyllitis scolopendrium), Cikas (Cycas revoluta), Pjautuviškasis cirtomis (Cyrtomium falcatum), Eukaliptas (Eucalyptus), Gebenė (Hedera helix), Gebenkrūmis (Fatshedera lizei), Juka (Yucca), Kaliforninis kiparisas (Cupressus macrocarpa), Pietinė kordilina (Cordyline australis), Lauramedis (Laurus nobilis), Lipniasėklis (Pittosporum tobira), Palmė nykštukė (Chamaerops humilis), Japoninis ožekšnis (Euonymus japonica), Sabalpalmė (Sabal), Šiurkštuolė (Trachycarpus), Vašingtonija (Washingtonia).

Japoninė aukuba
Japoninė aukuba

 

Žiemos miegu įmigę sukulentai

Nors kaktusai ir dauguma sukulentų – karštų ir sausų sričių augalai, klystame manydami, kad ten karšta visus metus. Tokiose vietose dideli metų laikų ir paros temperatūrų svyravimai.

Daugumai sukulentų būdingi aiškūs augimo ir ramybės periodai. Augimo metas dažniausiai sutampa su pavasariu ir šviesa arba lietumi augalų tėvynėje. Tačiau yra ir tokių sukulentų, kurie auga žiemą (ypač kilę iš Pietų Afrikos). Tenka pasirūpinti, kad tuo metu netrūktų šviesos ir šilumos. Atkreipkite dėmesį į kokybišką žiemos poilsį. Jis ypač reikalingas storuliams – lapiniams ir stiebiniams sukulentams, kad šie išsilaikytų gražios formos. Per šiltame kambaryje augimas prasideda per anksti. Trūkstant šviesos, sukulentai ištįsta, būna blyškūs. Nepadės net sausasis režimas – šiluma daro stiprų poveikį, o per sausai laikomi augalai perdžiūsta, raukšlėjasi. Jei kokius nors medelius po žiemos galima nugenėti, tai daugumos sukulentų – ne. Jie ir bus netaisyklingi. Sansevjeros (Sansevrieria), ceropegijos (Ceropegia) ir stapelijos (Stapeliae) gali žiemoti ir vėsiame, ir šiltame kambaryje. O štai daugumai kaktusų patinka žemesnė nei 10 °C temperatūra.

Dygliuotasis alavijas
Dygliuotasis alavijas

 

Vėsiai žiemojantys sukulentai: Agava (Agave), Alavijas (Aloe), Gasterija (Gasteria), Havortija (Hawortia), Kalankė (Kalanchoe), Kalvorė (Echeveria), Karpažolė (Euphorbia), Lapinių kaktusų grupė, Putlenis (Aichryson), Ramdis (Aeonium), Riebūnis (Graptopetalum), Storlapis (Crassula), Storenis (Pachyphytum), Šilokas (Sedum), Žilė (Senecio).

Visiems augalams galiojanti taisyklė: kuo žemesnė aplinkos temperatūra ir kuo drėgnesnis oras, tuo rečiau laistoma. Sukulentams tai ypač svarbu, nes nuo drėgmės pertekliaus vėsioje aplinkoje jie labiausiai pažeidžiami šaknų ir stiebo puvinių.

 

Vėsą mėgstančios orchidėjos

Orchidėjas įsivaizduojame kaip atogrąžų miško gyventojas. Tik ne visos jos tokios. Kai kurių rūšių kambaryje auginti neįmanoma, žiemą joms per šilta. Šaltokame ore lapkričio–vasario mėnesiais gerai auga masdevalijos (Masdevallia), Miltoniopsis, liežuvės (Odontoglossum), ertmenės (Coelogyne), cimbidžiai (Cymbidium). Šioms gražuolėms temperatūra turi būti apie 10–13 °C. Nepamirškite, kad tokiomis sąlygomis svarbu augalų neperlaistyti.

Kai kurio rūšys ir hibridai gali žiemoti ir šiltesnėse, ir šaltesnėse patalpose. Vėsoką orą mėgsta katlėjos (Cattleya), liežuvės (Odontoglossum), raibuolės (Paphiopedilum), enciklijos (Encyclia), epidendrai (Epidendrum), Zygopetalum.

Orchidėja cimbidis
Orchidėja cimbidis

guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Lapkričio 3, sekmadienis.
  • Saulė teka 07:26, leidžiasi 16:39.
  • Mėnulis teka 10:01, leidžiasi 16:43.
  • Mėnulis Šaulyje 07:19, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis lapkričio 1 d.
  • Hubertas, Silvija, Vydmantas, Norvainė, Martynas
  • Šv. Hubertas. Medžiotojų diena.
  • Vaisių diena. Tinkama diena sėti daržoves pavasariniam derliui (daugiamečius prieskoninius augalus, morkas, šakniavaisines petražoles), genėti sergančius medžius, krūmus, balinti. Šaldykite vaisius, daržoves. Skinkite šaltalankius. Pasiruoškite skiepūglių. Nepalanki diena ruošti malkas.
  • Lapkritį purvą braidysi, vasarą šieno neišdžiovinsi.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius