Ką vadiname varpiniais augalais?
2015 m. 29 liepos d.
Varpiniai augalai, ko gero, nėra pats geriausias ir tiksliausias pavadinimas didelei grupei dekoratyvinių augalų pavadinti, tačiau lietuvių kalboje tinkamesnio dar nesukurta. Anglai juos vadina Grasses, vokiečiai – Gräser, olandai – Grassen. Visų jų vertimas vienas – „žolės“, tačiau lietuviškai žolėmis vadinami visi nesumedėję augalai. Gėlininkystėje įprasta varpiniais augalais vadinti visus siauralapius augalus, neturinčius spalvingų žiedų. Botaniniu požiūriu jie priklauso kelioms lelijainių (vienaskilčių) klasės šeimoms. Didžioji jų dalis iš tikrųjų priklauso miglinių (Poaceae), kitaip dar vadinamai varpinių, šeimai, tačiau dekoratyviniams tikslams auginami ir viksvuolinių (Cyperaceae), vikšrinių (Juncaceae) bei švendrinių (Typhaceae) šeimų augalai. Kartais prie sodo varpinių augalų priskiriamos ir kai kurios lelijinių (Liliaceae) šeimos rūšys, pavyzdžiui, gyvatbarzdės (Ophiopogon) ir laibūnės (Liriope).
Mėgstami, nors be žiedų
Pasaulyje varpiniai augalai auga beveik visur – nuo arktinių dykumų iki tropinių miškų, o kai kuriuose biotopuose – stepėse, savanose, jie yra vyraujanti augalijos forma, lemianti visą kraštovaizdį. Vien javai užima milžiniškus žemės plotus. Tačiau iš daugelio tūkstančių rūšių tik labai nedaugelis naudojami dekoratyviniams tikslams, nors be jų šiandien neįsivaizduojami gėlynai. Anglai varpinius augalus pradėjo naudoti dekoratyviniams tikslams dar XIX šimtmetyje. Lietuvoje jie plačiau pradėjo plisti tik prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų ir dabar yra visų labai mėgstami.
Nors varpiniai augalai neturi puošnių žiedų, jie žavi gražia lapija, grakščia kero forma, o didesnė dalis – ir puošniomis šluotelėmis. Jie tarsi sujungia įvairiaspalves gėles į vieną visumą. Šios grupės augalai ypač plačiai naudojami natūralistinio stiliaus gėlynuose, kurių prototipas – prerijos, kur varpiniai augalai yra vyraujantys.
Nors varpiniai augalai neturi puošnių žiedų, jie žavi gražia lapija, grakščia kero forma, o didesnė dalis – ir puošniomis šluotelėmis. Jie tarsi sujungia įvairiaspalves gėles į vieną visumą. Šios grupės augalai ypač plačiai naudojami natūralistinio stiliaus gėlynuose, kurių prototipas – prerijos, kur varpiniai augalai yra vyraujantys.
Su varpinių augalų įvairove, jų auginimo subtilybėmis galite susipažinti naujausiame „Augalų pasaulio“ numeryje „Miskantai, viksvos ir kiti sodo žolynai“.
 |
