Kad kriaušės derėtų
2016 m. 4 spalio d.
Saldžios, sultingos, tirpstančios burnoje… Tokias įsivaizduojame kriaušes, tačiau ne visiems ir ne visada pavyksta jas išauginti. Kokybę, derlių lemia daug veiksnių.
Kai kurie auginimo ypatumai
Augumas. Vaismedžių augumas, atsparumas šalčiui, derliaus dydis, jo kokybė priklauso nuo veislės savybių ir poskiepio. Jei poskiepis yra miškinės kriaušės, vaismedžiai būna tvirtesni, augūs. Derėti jie pradeda vėliau (po 5 ir daugiau metų), vaisiai smulkesni. Augalai mažiau pašąla, dera ilgiau. Į paprastojo svarainio (Cydonia oblonga) poskiepius (K11, K6, K19) įskiepytos kriaušės būna 1,5–3 kartus mažesnės. Dažnai jau dvimečiai ar trimečiai sodinukai pradeda gausiai derėti, o derlius 1,5–2 kartus lenkia miškinės kriaušės poskiepių derlių. Šie sodinukai sodinami tankiau, 4×2,5 m atstumais. Pagrindinė svarainio šaknų masė yra 20–60 cm gylyje, todėl medeliai pakantesni įmirkusioms dirvoms, aukštesniam gruntinio vandens lygiui.
Tačiau ne visų veislių įskiepiai su svarainio poskiepiu suauga gerai. Kad vaismedžių teikiama nauda būtų didesnė ir jie augtų geriau, tvirtesni, tarp kriaušės įskiepio ir svarainio poskiepio įterpiamas tarpinis (veislės ‘Jūratė’) skiepas.
Tačiau ne visų veislių įskiepiai su svarainio poskiepiu suauga gerai. Kad vaismedžių teikiama nauda būtų didesnė ir jie augtų geriau, tvirtesni, tarp kriaušės įskiepio ir svarainio poskiepio įterpiamas tarpinis (veislės ‘Jūratė’) skiepas.
Parengė Mėta Saulienė
Už nuotraukas dėkojame medelynui „Pamparų sodai“ (www.pamparu-sodai.lt).
Kokias veisles rinktis skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ rugsėjo numeryje.