Kad sodas neiššaltų…
Vaismedžiams žalos pridaro ne tik kiškiai, pelės, bet ir šaltis. Atspariausios yra obelys, vyšnios, šaltalankiai, aronijos ir uogakrūmiai. Antžeminė obelų, vyšnių ir trešnių dalis pakenčia iki –35 ºC, o šaknys – iki –20 ºC. Jautresnės kriaušės, slyvos ištveria –25 ºC (šaknys –10 ºC) šaltį, dar jautresni persikai, abrikosai.
Atsparesni yra vietinių veislių, jaunesni, negausiai derantys vaismedžiai. Aukštaūgiai šalčio bijo mažiau už žemaūgius, o žiedai – labiau už vaisių užuomazgas, vaisinės šakutės pažeidžiamos dažniau nei ūgliai. Jei iššąla daugiau kaip 70 proc. žiedinių pumpurų, pažeidžiama ir laja. Kai žūsta lapai, bet išlieka pumpurai, vaismedžiai dažniausiai atsigauna, tačiau kelerius metus auga lėčiau.
Sodui kenksmingiausi staigūs šalčiai rudenį ir dideli žiemą. Mažiau pavojingi stipresni, bet trumpalaikiai nei užsitęsiantys vidutiniškai stiprūs. Kad žala būtų menkesnė, labai svarbu, ar per šalčius yra sniego danga ir kokio ji storio. Mūsų klimato sąlygoms augalai atspariausi būna gruodį, perėję į gilios ramybės fazę. Ląstelės nesidalija, medžiagų apykaita sulėtėjusi. Tuo laiku šakos atsparesnės už šaknis. Pãstarosios jautresnės, nes auga ilgiau už šakas ir kamieną, kol dirvą sukausto įšalas, todėl užsigrūdina prasčiau. Kai nėra sniego ir oro temperatūra apie –20 ºC, žemė gali būti įšalusi iki –14 ºC. Tai kenkia šaknims. Obelų, vyšnių, trešnių, serbentų, agrastų, aviečių šaknys pažeidžiamos dirvožemiui įšalus iki –10–15 ºC, slyvų, kriaušių – daugiau kaip –8–10 ºC, braškių – iki –8–12 ºC.
Pixabay nuotr.
