Kad sodas visada žydėtų… (I)

Žydinčių augalų ypač visi pasigendame ankstyvą pavasarį, kai gamta iš lėto, tarsi nenorėdama, bunda iš gilaus žiemos miego. Balandžio pradžioje, kartais dar nenutirpus sniegui, netikėtai mūsų akis pradžiugina rožiniai raudonžiedžio žalčialunkio (Daphne mezereum) žiedeliai. Šis iki 1 m aukščio krūmelis retokomis šakomis pas mus savaime paplitęs lapuočių ir mišriuose miškuose, bet dažnai auginamas ir sodybų želdynuose. Nereikėtų užmiršti, kad visos jo dalys nuodingos. Kartu su žalčialunkiu puošnius kačiukus skleidžia ir blindė (Salix caprea).
Balandžio mėnesį, dar neišsprogus lapams, auksiškai geltonų žiedų skraistę užsimeta lenktašakė forzitija (Forsythia suspensa) – dažnas ir mėgiamas sodybų, parkų ir skverų augalas, atkeliavęs iš Šiaurės ir Centrinės Kinijos kalnų. Maždaug tuo pačiu metu šviesiai geltonais žiedeliais, sutelktais į gausius skydiškus žiedynus, pasipuošia geltonžiedė sedula (Cornus mas), kuri Lietuvoje vertinama ir dėl valgomų gelsvai rausvų vaisių.

Pavasariui įsibėgėjus

Balandžio antroje pusėje dažnoje sodyboje stambiais skaisčiai baltais lelijos formos žiedais pasidabina neaukštas (3–4 m) medelis. Tai japoninė magnolija (Magnolia kobus), atkeliavusi iš tolimosios Japonijos, Korėjos ir iškovojusi sodininkų mėgėjų simpatijas. Kiek vėliau stambius rausvus žiedus išskleidžia Sulanžo magnolija (M. x soulangeana) ir jos dekoratyvinės formos, originaliais žvaigždiškais žiedais nustebina žvaigždinė magnolija (M. stellata). Šie augalai pražysta dar būdami be lapų.
Ankstyvą pavasarį dėmesį patraukia nedidelis amžinai žaliuojantis krūmelis puošniais violetiniais ar purpuriškai violetiniais žiedeliais. Tai daūrinis rododendras (Rhododendron dahuricum), savaime paplitęs Tolimuosiuose Rytuose.

Mėnesių sandūroje

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje dažniausiai pražysta kaukazinė slyva (Prunus cerasifera) ir jos raudonlapė forma (P. cerasifera ‘Atropurpurea’). Pavasariui gerokai įpusėjus, gegužės pradžioje, stambokomis ryškiai raudonų žiedų kekėmis vilioja raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum). Pas mus jis dažnai apšąla, bet rūpestingai prižiūrimas ir dengiamas žiemai kiekvieną pavasarį džiugina puošniais ryškiais žiedais. Labai įspūdingai atrodo aukščiau įskiepytos ar specialiai suformuotos šio augalo žydinčios stiebinės formos.
Pavasario šaukliu laikomas ir keružinis migdolas (Amygdalus nana), viliojantis smulkiais rožiniais žiedeliais balandžio–gegužės mėnesiais. Dekoratyvinėje sodininkystėje labiau vertinamas artimas jo giminaitis triskiautis migdolas (A. triloba) – iki 2 m aukščio skėstašakis krūmas, turintis labai puošnius pilnavidurius rožinius žiedus.

Gegužės žiedai

Gegužės pirmoje pusėje baltais pilnaviduriais žiedais pasipuošia liaukingosios vyšnios pilnavidurė baltažiedė forma (Cerasus glandulosa ‘Alboplena’). Ryškiai raudonais žiedais pasidabina japoninis svarainis (Chaenomeles japonica), kurį mūsų sodininkai vertina kaip vaisinį augalą, užmiršdami puikias dekoratyvines savybes.
Gegužė – obelų žydėjimo metas. Dažniausiai jas įsivaizduojame kaip vaismedžius. Tačiau nemažai rūšių ir formų vertingos ir dekoratyviniu požiūriu. Želdynuose ypač mėgstama purpurinė obelis (Malus x purpurea). Per žydėjimą, išsiskleidus gausiems ryškiai purpuriniams žiedams, šis augalas būna nepakartojamo grožio. Be to, spalvingumo jam suteikia ir rusvai purpuriniai lapai.
Gegužės antroje pusėje tamsiai rožiniais žiedų varpeliais aplimpa ankstyvoji veigelė (Weigela praecox).