Kada ir kiek reikia laistyti?
2018 m. 5 birželio d.
Joks augalas negali gyventi be tam tikro kiekio drėgmės, nes 80–90 proc. jo sudaro vanduo. Kitaip jis nuvys ir numirs. Vis dėlto per daug vandens taip pat gali pakenkti. Kaip žinoti, kad sodą laistote tinkamai? Kada laistyti ir kiek?
Krituliai ir atmosferos drėgmė augalams yra svarbiausias gyvybės šaltinis. Kai vandens nepakanka, kai jie kenčia nuo karščio, reikia didesnio jūsų dėmesio.
Laistyti augalus patartina anksti ryte ar vėlai vakare, kai saulė mažiau aktyvi, o vėjas ramesnis. Tada vandens evaporacija (garavimas) būna minimali. Per sausrą arba kai tik pasirodo pirmieji vytimo požymiai, pirmiausia pasirūpinama daržovėmis ir vienmečiais augalais. Ryte, o ne vakare patariama lieti vaismedžius, vaiskrūmius, pomidorus, agurkus, pupeles, rožes, begonijas, pelargonijas, bijūnus, jurginus, chrizantemas. Jeigu augalų (pavyzdžiui, pomidorų, agurkų, paprikų, pupelių) šaknų sistema gilesnė, lieti turėsite ilgiau, kad vanduo pasiektų ją visą. Salotas, špinatus, morkas, ridikėlius, žirnius, česnakus, svogūnus, kopūstus, brokolius reikės lieti mažiau, bet dažniau, kad dirva ilgiau išliktų drėgna. Jeigu veja prarado blizgesį, lieka įminti kojų pėdsakai, pasirūpinkite ja.
Naujas augalas paliejamas prieš išimant iš konteinerio ir pasodintas. Pirmus dvejus metus, kai vystosi šaknų sistema, svarbu, kad jis nejustų drėgmės stygiaus. Subrendę, turintys tvirtas šaknis augalai liejami rečiau už jaunus. Daugiau vandens reikia prieš ir per žydėjimą. Nepatariama laistyti naktį, nes dirva drėgna išliks per ilgai – tai skatina šaknelių puvimą. Be to, vanduo nusėda ant žiedų, lapų, pumpurų daugiau nei keletui valandų ir gali sukelti įvairias grybines ligas.
Patartina laistyti ne po truputį kasdien, o gausiai ir ne per dažnai. Žinoma, tai priklauso nuo įvairių aplinkybių: kritulių kiekio, augalo rūšies, vietos (saulėta, šešėlinga), dirvos (lengvame smėlyje vanduo susigeria greičiau, molingoje dirvoje – lėčiau) ir kt.
