• kovo 28 d., Ketvirtadienis

Kai vėjas laukuose

Laima Skopienė sako, kad vienkiemis, vardu „Vėjas laukuose“, – tai ištisi darbai, nuotykiai, patirtys, džiaugsmai ir praradimai. Tai tikras kaimo gyvenimas nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro.

 

 

Aplankę vienkiemį, atradome be galo įdomiais gyvenimo vingiais vinguriuojančią ir niekaip vienoje vietoje nenustygstančią Laimą, kuri vieną dieną suprato, kad tai, ką ji sukuria, jos „nepririša“, veikiau atvirkščiai: atveria laisvę ir erdvę naujoms idėjoms. „Pajusti, kas aš esu, kas yra mano esybė, suvokti posakį „Einu į kalnus numirti“, padėjo Gruzijoje esantys Svanetijos kalnai. Vienos kelionės metu ten užlipusi stovėjau ir verkiau, tada pirmą kartų supratau, kad man negaila pakeisti vietą, kad galiu palikti, kas sukurta. Mano viduje kažkas pasikeitė, grįžusi namo ėmiau traukti savo idėjas į dienos šviesą ir pildyti vieną po kitos“, – pasakoja Laima. Grįžusi iš Svanetijos kalnų, Laima ėmėsi kūrybos. Kadangi augina avis, medžiaga kūrybai tapo vilna. Dabar moteris iš dažytos ir sluoksniuotos vilnos kuria paveikslus.

 

Išnykęs Petronių kaimas

Kurį laiką Laima su šeima gyveno kitokį gyvenimą. Moteris dirbo kultūros namuose, jos vyras – su statybomis susijusioje firmoje, abu kūrėsi sodyboje Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas), augino gyvūnus ir vieną dieną nusprendė viską kardinaliai pakeisti. „Vienu momentu aiškiai suvokiau, kad gyvenimas eina į galą, o viskas taip atsibodo, norėjosi naujų potyrių, turėtas darbas kultūros namuose manęs nebedžiugino, nusprendžiau, kad kultūrą galiu pasidaryti ir naujai įsigytoje sodyboje. Sugalvojome su vyru rasti sau tinkamą vietovę, auginti gyvuliukus, pagal poreikį įdarbinti žmones“, – prisimena moteris. Nusprendusi palikti darbą, Laima pati nėrė į kitokių darbų verpetą.

Laima prisimena jaunystę: „Atostogas leisdavau mieste, ir visada galvojau, kad gyvensiu mieste, kad esu jam sutverta, bet kažkodėl vis sapnuodavau savo namus, kad namą statau, kad einu ir bedu pagalį į žemę, sapnuodavau, kad turiu prie namo kambarį. Tie sapnai būdavo tokie ryškūs, kad aš jų niekada nepamiršau. Ir vis prisimindama galvojau, kurgi tas toks kambarys galėjo būti. Vyras tuomet tik tarstelėjo – jei nerandi, gal imkime ir pastatykime“, – šypsodamasi sako Laima.

Sodyba „Vėjas laukuose“ Skopų rankose – jau aštunti metai. Pavadinimą jai davė Laima, prisiminusi, kaip apie ją sakydavo a. a. mamytė: „Tu dukra – kaip vėjas laukuose: tavęs pagauti neįmanoma“. Sodybos namas statytas 1900 metais. Su namu šeimininkams atiteko ir 3 ha žemės. Kaip šiandien prisimena Laima, tą dieną, kai jie atvyko į šią sodybą, buvo tik keliukas ir pro medžius matomi trobesiai, didžiulės varnalėšos, ant žemės aplink – kurmiarausiai. Laimai iš karto patiko molinis tvartas, o štai apie namą galvojo taip: jei bus apgriuvęs, nepirks; bet kai moteris ant stogo pamatė gandrus, suprato, kad čia jai tikrai patiks. Džiaugsmą pakurstė ir netrukus pastebėtas didelis ąžuolas kieme. „Kai išvydome šią parduodamą etnografinę sodybą (tiesa, tos etnografijos čia mažai teaptikome), supratau galiausiai radusi tokią, kurioje stovi ir molinis mano svajonių tvartas. Pagalvojau, kad pagaliau kaktos nereikės daužyti į staktą, ir gyvūnus galėsiu auginti didelius! Taip pat labai nudžiugau, kad sodyboje yra gandralizdis, gyvena gandrai, tačiau jį apžiūrėjus iš arčiau graudu pasidarė. Gana žemas, vos trijų metrų aukštyje iškeltas gandralizdis jau vos laikėsi, o gandrai savo lizdą buvo susisukę beveik vien iš panaudotų sauskelnių. Šį pavasarį jis ėmė ir sulūžo, mes greitai naują pastatėme, lizdą patys surentėme, kad tik gandrai atskridę įsikurtų. Pavyko: atskrido ir apsigyveno. Vis dar saugau to seno gandralizdžio viziją, kada nors jį nupiešiu“, – sako Laima.

Dabar sodyba yra vienkiemis, o kažkada čia būta viso Petronių kaimo, kuriame gyveno šešios ar septynios šeimos, vykdavo šokiai. Moteris svajoja, kad kažkada, netolimoje ateityje, pas juos vėl vyks šokiai. „Turiu daržinę, noriu ir aš šokius surengti. Pavadinčiau juos „Sijonuotos vasaros pradžia“. Kitais metais tikrai darysiu. Kviečiu“, – juokdamasi sako Laima Skopienė.

Tekstas ir nuotraukos – Česlavos Deinarovič.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2020 m. gruodžio mėnesio numeryje.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 28, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 06:01, leidžiasi 18:48.
  • Mėnulis teka 22:55, leidžiasi 06:39.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Filemonas
  • Didysis ketvirtadienis
  • KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles, darykite gydomąsias pagalves.
  • Kokia kovo mėnesio antroji pusė, tokia bus ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius