Kaip atpažinti gerą medų?
Daugelis medaus besižvalgančių pirkėjų klausia, kaip atpažinti gerą, kokybišką medų. Anot profesionalų, svarbiausi požymiai: geras medus žiemą turįs būti kietas ir turėti baltą kraštelį. Juk ir anksčiau turguje prekeivis pirkėjui tiesiog atpjaudavo gabalą peiliu ir suvyniodavo į popierių. Tiesa, iš akacijų suneštas medus būna skystas, tačiau tokio nereikėtų tikėtis įsigyti Lietuvoje, nes neturime akacijų plantacijų.
Pirkite tą, už kurio priartėjus prie prekystalio pirmiausia užkliūva žvilgsnis, mat būtent toks labiausiai ir tinka. Panašiai ir kvapas – jei nemalonus, organizmui, ko gero, medžiagų, esančių tame meduje, netrūksta. O štai jei jis traukia, matyt, yra elementų, tuo metu itin naudingų organizmui. Daugelis žmonių nemėgsta tamsaus grikių medaus dėl specifinio kvapo ir skonio, tačiau būtent jame gausu naudingų mikroelementų, geležies. Jis stiprina kraujagysles, todėl ypač rekomenduotinas vyresniems žmonėms. Būna ir atvirkščiai: pirkėjai baidosi šviesaus medaus, teigdami, kad šis – tarsi taukai: nei skonio, nei kvapo. Tačiau šviesus, švelnaus skonio, tarsi šilkinis medus labiausiai tinka ir patinka vaikams. Jis bitelių sunešamas iš rapsų, dobilų, aviečių, liepų ir kitų augalų.
Vis dar yra stereotipų apie medų. Pagrindinis, ko gero, išlikęs iš senų laikų – valgyti šį produktą tik susirgus. Anot bitininkų, su tokiais mitais užaugo visa karta. O elgtis iš tiesų reikėtų priešingai – medų valgyti tam, kad nesirgtum. Dažnai šaukštelis vakare gali atstoti nervus raminančią vaistų tabletę.
Keli patys paprasčiausi medaus vartojimo receptai. Štai tobulai gaivus, saldžiai rūgštus gėrimas pagaminimas iš šaukštelio medaus, riekelės citrinos ir vandens. O jei saldumo norisi daugiau, tiesiog užsitepkite medaus ant batono riekelės – ši traški ir gardi it tikras desertas.
