Kaip atsikratyti baltasparnių?

Mažos baltos muselės – taip naujokas daržininkas pavadina šiltadaržinius baltasparnius, kai juos pamato pirmą kartą. Šie skraiduoliai seniai visiems įkyrėję ir sunkiai išnaikinami kenkėjai, kurie puola ne tik šiltnamiuose auginamas daržoves, bet ir neatsisako paragauti dekoratyvinių augalų.

Susipažinkime su šiltadaržiniais baltasparniais

Šiltadaržiniai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum) – vieni iš dažniausių šiltnamiuose plintančių kenkėjų. Šie vabzdžiai labai smulkūs (1,1–1,5 mm), šiek tiek panašūs į kandis. Jie turi vienodo dydžio baltus sparnus, kurie atrodo, lyg būtų apibarstyti milteliais. Suaugusios patelės apatinėje jaunų lapų pusėje deda 0,2 mm dydžio kiaušinėlius su stiebeliu. Nors jie labai maži, tačiau nesunkiai pastebimi, nes pradžioje būna baltos spalvos. Iš kiaušinėlių išsirita gelsvai baltos plokščios, judrios lervos su 6 poromis kojų. Keletą valandų jos ropoja augalais, o vėliau prisisiurbia. Po 2–4 nėrimųsi lerva sustorėja ir tvirtai prikimba prie augalo, jos nugara pasidengia vaškiniu sluoksniu. Tada ji nustoja maitintis ir virsta sparnuotu suaugėliu. Nejudrios lervos (puparijai) žiemoja nukritusiuose lapuose ir jų liekanose.

Šiltadaržinių baltasparnių lervos minta sultimis. Kenkėjai išskiria lipnias išskyras, kuriomis užteršia augalus. Lapai vysta ir gelsta. Išskyrose vystosi grybai – suodligės sukėlėjai. Jie padengia augalus lipnia juoda substancija, kuri neleidžia kvėpuoti. Galiausiai audiniuose nutrūksta fotosintezė, nevyksta CO₂ apykaita. Tada augalas ima badauti, mažėja derlius.

Klesti šiltnamiuose

Šiltnaminiai baltasparniai gerai dauginasi tik šiltnamiuose. Patikimiausiai juos naikina šaltis. Reikėtų surinkti visus augalus, nukritusius lapus ir sudeginti, o šiltnamį per žiemą palikti atvirą. Deja, net insekticidai sunaikina tik dalį suaugusių vabzdžių ir lervų, nes naujos generacijos jau yra atsparios kai kuriems iš jų. Visi kiaušinėliai lieka sveiki, ir po savaitės ar 10 dienų pasirodo nauja kenkėjų karta.

Pavasarį pirmųjų baltasparnių reikėtų ieškoti ant piktžolių, augančių prie šiltnamio ir jo šilčiausiose vietose, prie durų ir vėdinimo langų. Kuo jaunesnius augalus užpuola šie kenkėjai, tuo menkesnio derliaus reikia tikėtis. Pirmieji suaugę baltasparniai tupia ant jauniausių viršutinių lapelių apačios ir ten deda kiaušinėlius. Rudenėjant, atvėsus orams, lipnios geltonos gaudyklės mažai padeda – vėsiu oru vabzdžiai beveik neskraido. Tokiu atveju verta išbandyti paprastą priemonę – žaliojo muilo tirpalą su nedidele (apie 5 %) spirito priemaiša. Purkšti augalus reikėtų kas savaitę.

Jei su baltasparniais niekaip nekovojama, rudenį šiltnamyje daržoves jie užpuola masiškai. Pajudinus augalą aplinkui ima skraidyti baltų muselių debesėliai, o kitoje lapų pusėje pilna išnarų, lervų ir sparnuotų suaugėlių. Tokiu atveju kovoti su baltasparniais jau per vėlu.

Profilaktika ir kova

*Naikinkite piktžoles prie šiltnamio. Jos dažnai tampa tarpine stotele baltasparniams. Iš čia kenkėjai vėliau sėkmingai persikrausto ant šiltnamyje augančių augalų.

*Šiltnamiuose sodinkite sveikus, iš anksto apžiūrėtus daigus. Ant jų neturi tupėti jokie kenkėjai.

*Augaliniais nuovirais visiškai išnaikinti baltasparnių beveik neįmanoma, pavyksta tik laikinai sumažinti jų skaičių. Vis dėlto juos rekomenduotina naudoti tada, kai bręsta derlius. Kuo stipresnės koncentracijos nuovirą pasigaminsite, tuo efektyvesnis jis bus.

*Rudenį, nuėmus derlių, negalima palikti jokių augalų liekanų. Šiltnamis nudengiamas. Per ilgiau besitęsiančius žiemos šalčius sniege žūva visi baltasparniai. Trumpalaikiai šalčiai sunaikina tik dalį.

*Jei baltasparniai užpuolė namuose auginamus kambarinius augalus, kuo greičiau išneškite juos visai vasarai į lauką. Šie kenkėjai blogiau vystosi lauke. Stipriai apipultus augalus purkškite insekticidais.

*Laimei, šiltadaržiniai baltasparniai taip pat yra kažkieno maistas. Pastaruoju metu populiarėja natūralūs priešai. Šiam tikslui laboratorijose veisiami ir šiltnamiuose paleidžiami vabzdžiai entomofagai: endoparazitinės vapsvos (Encarsia formosa, Eretmocerus eremicus, Eretmocerus mundus), Macrolophus caliginosus, Amblyseius swirskii. Parazitinių vabzdžių patelės deda kiaušinėlius į kitų vabzdžių, šiuo atveju – į baltasparnių, lervas ir vikšrus. Jais iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai ir maitinasi. Grobuoniškieji vabzdžiai kitus vabzdžius paralyžiuoja arba nužudo. Užsienyje kovai su baltasparniais naudojami ir entomopatogeniniai grybai, pavyzdžiui, Isaria fumosorosea. Šių grybų preparatai purškiami ant augalų, patenka ir ant lervų. Jie sudygsta, grybiena patenka į vidų ir lervos žūva.

Pixabay nuotr.