Kaip efektyviai atsikratyti sodo kenkėjų?

Pirmoje straipsnio dalyje apie kenkėjus išsamiai aptarėme vienus aršiausių – žiedgraužius. Bet jie ne vieninteliai žalą sode darantieji. Nereikia pamiršti ir amarų bei uogakrūmius puolančių erkučių, agrastinio sprindžio ir kitų.

Amarų kolonijos

Amarais rūpinasi ir juos ant augalų perneša skruzdėlės. Pačios kenksmingiausios – juodosios arba sodinės. Pagrindinis jų maistas – amarų išskyros, sėklos ir daigai. Kitokios yra stambios rudosios miško skruzdėlės. Jos naikina daugelį kenkėjų – vidutinio dydžio skruzdėlynas po 15 000–18 000 per dieną! Tiesa, ir šios skruzdėlės gali auginti amarus. Kol kenkėjų nedaug, nuo obelų ir kriaušių pašalinkite susisukusias jaunų ūglių viršūnes. Nuo krūmų ir neaukštų šakų amarus kartais nuplaukite stipria vandens srove. Jei jie pradeda įžūlėti, tenka kovoti, pasitelkiant preparatus. Pradžiai pasigaminkite tabako antpilo (400 g tabako ir 250 g ūkinio muilo kibirui vandens) arba pelenų ir muilo tirpalo (300 g pelenų ir 20 g muilo kibirui vandens). Muilo dekite į tirpalą, kai šis jau beveik verda.

Jei šie būdai nepadeda, naudokite cheminius preparatus. Žemas šakas, neaukštus medelius ir krūmus tiesiog pamerkite į kibirą su tirpalu.

Gera profilaktinė priemonė nuo amarų ir ligų – pavasarį pomedžiuose išbarstyti kibirą pelenų, o vasarą lapus purkšti kalio trąšomis. Nuo kalio sustorėja lapų odelė ir sustiprėja imunitetas.

Dėmesys uogakrūmiams

Reikia spėti ir prie juodųjų serbentų. Surinkite ir sudeginkite padidėjusius, išsipūtusius pumpurus – serbentinių erkių buveines. Paprastai dviejų tokių sanitarinių švarinimų pakanka. Vėliau nuo serbentinių erkių ir miltligės naudokite koloidinę sierą su nedideliu muilo priedu, kad geriau priliptų. Stenkitės, kad jos nepatektų ant agrastų – gali atsirasti nudegimų.

Agrastai kartais kenčia nuo agrastinio sprindžio. Jo vikšrai suėda lapus, kaboti lieka tik uogos. Juodieji serbentai kenčia nuo serbentinio uoginio pjūklelio. Šiais atvejais svarbios profilaktinės priemonės. Reikia sukasti dirvą po krūmais, išravėti piktžoles. Iškart po žydėjimo šiuos uogakrūmius nupurškiu garstyčių antpilu. 50 g garstyčių dviem paroms užmerkite į kibirą vandens. Kraštutiniu atveju naudokite cheminius preparatus.

Avietyne vasarą daug kirmėlėtų uogų ir sudžiūvusių pumpurų. Tai paprastojo avietinuko ir avietinio žiedgraužio darbas. Kai avietės ruošiasi žydėti, vabzdžius nukratykite ant solidoliu suteptos faneros. Jei kenkėjų skaitlingumas kasmet didėja, reikia keisti avietyno vietą. Kai atšyla žemė, sugrėbstykite nuo rudens likusius lapus, kauptuku supurenkite žemę po medžiais ir aplink krūmus. Apžiūrėkite, ar vaismedžių, ypač obelų, šaknų kakleliai neužnešti žemėmis. Jei taip, dirvą nugrėbstykite, išrauskite kanalėlius vandeniui nutekėti, kad neužsistovėtų.