Kaip teisingai paruošti dirvą vejai?
2018 m. 8 gegužės d.
Vejos augimas, reprezentatyvumas, vešlumas, spalva priklauso nuo to, kokiame dirvožemyje auga. Tad įrengiant veją svarbu tinkamai dirvą paruošti, o, jei reikia, ir drenuoti.
Dirvos paruošimas susideda iš:
a) Piktžolių naikinimo. Tai atliekama mechaniniu būdu perkasant dirvą ir išrenkant šaknis arba galima naikinti piktžoles tam skirtais herbicidais jų aktyvaus augimo metu;
b) Šiukšlių, akmenų, grumstų išrinkimo iš viršutinio dirvos sluoksnio. Tai galima daryti rankiniu būdu arba naudojant specialius įrenginius;
c) Dirvos paviršiaus struktūros gerinimo. Normalios dirvos supurenamas tik paviršius. Į lengvas smėlingas dirvas įmaišoma organinių medžiagų: žemutinių durpių, komposto ir molingos žemės. Sunkios dirvos gali būti palengvintos įmaišant rupaus smėlio, komposto, perpuvusių durpių ar žievių, kompostuotų pjuvenų.
Jei statant namą derlingas dirvos paviršius buvo sustumtas į krūvas, galite jį naudoti kaip viršutinį sluoksnį būsimai vejai sėti. Per statybų eigos metus ar keletą metų dauguma piktžolių šaknų šiose krūvose sunyks. Patartina prieš paskleidžiant juodžemį sunaikinti ant krūvų augančias piktžoles. Jei susidaro bent 15–20 cm storio viršutinis sluoksnis, po juo galite supilti kad ir prastesnės kokybės, tačiau pageidautina laidžios struktūros grunto pasluoksnį. Jei sklypo gruntas yra žvyringas ar laidaus neturtingo smėlio, apatiniam sluoksniui naudokite vidutinio sunkumo priemolį su organinio substrato priemaiša. Skleisdami sunkesnės struktūros podirvio gruntą stenkitės suformuoti reikiamus nuolydžius – tada greičiau pasiskirstys perteklinis paviršinis vanduo.
Dirvos paviršių galite išlyginti akėčiomis, krautuvo kaušu, traktoriaus priekiniu peiliu. Galutinis lyginimas atliekamas rankiniu būdu: grėbliais, lentomis, prie virvių pririštu velkamu sunkiu skersiniu ar kopėčiomis. Didesniuose plotuose galima naudoti įrenginius, montuojamus prie mažų traktorių ar krautuvų.
Dirvą drenuoti reikia, atsižvelgiant į jos struktūrą ir sklypo nuolydžius. Paprastai šlampa žemutinės sklypo dalys, patvoriai ir lygūs, be nuolydžio plotai su sunkiu podirviu. Tokiu atveju geriausiai padės seklus, 30–50 cm gylyje išvedžiotas drenažas. Jei papildomai po viršutiniu juodžemio sluoksniu papilsite 7–10 cm drenažinį rupaus smėlio ar žvyro pasluoksnį, tai veja po bet kokio lietaus greitai pradžius. Lygesniuose plotuose su mažais nuolydžiais drenažą geriau daryti visame plote, o sklypuose su aiškiu nuolydžiu gali pakakti įrengti drenažo linijas apatinėse dalyse. Patogiausia išvedžioti drenažą prieš užvežant paskutinį juodžemio sluoksnį. Juk viena iš gražios vejos sąlygų yra vienodas bent apie 10 cm storio viršutinis juodžemio sluoksnis.
