Kas auga šeimininko neprižiūrimas?
Neįnoringesnį augalą už šaltekšnį sunku įsivaizduoti. Šaknų ilgis 2–3 kartus didesnis už antžeminę dalį, todėl jis išgyvena net pačioje skurdžiausioje dirvoje, gal tik auga truputį lėčiau. Be to, paprastasis šaltekšnis atsparus šalčiui ir gali apšalti tik esant žemesnei nei –40 ºC temperatūrai. Mėgsta šviesą ir geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose. Augalas puikiai ištveria karpymą ir formavimą, todėl tinka gyvatvorėms. Paprastasis šaltekšnis dauginamas vegetatyviniu būdu: šaknų ataugomis, atlankomis, auginiais. Sėklas reikėtų sėti rudenį.
Šis augalas puikiai atrodo šalia putino, raudonojo šeivamedžio, šermukšnio, gudobelės, beržo, girinės obels, ievos, eglės, neaukštų spygliuočių – tujos, kadagio, kūgiškos kanadinės eglės. Manytume, kad sklype verta pasisodinti porą krūmų – tegul kaimynai galvoja, kokia gi čia egzotiška retenybė auga.
Kokių tik egzotų neturime savo soduose, o štai kad pasisodintume paprastąjį šaltekšnį… Taip, tą patį augalą, iš kurio žievės gaminami stiprūs vidurius laisvinantys vaistai, netrikdantys skrandžio ir žarnyno funkcijų. Iš jo išgaunami puikūs geltoni dažai ir rauginės medžiagos. Juvelyrai sidabrą dengdami šio augalo sultimis padaro panašų į auksą. Prisiminkime ir nepaprastai dekoratyvią šaltekšnio medienos fanerą, ir geriausias medžioklinio parako, susidarančio iš be pelenų sudegančios medienos anglių, rūšis. Nukritę lapai maistingi ir greitai suyra, o uogos – gausus maistas paukščiams. Bet dabar mūsų užduotis yra įvertinti dekoratyviąsias šio augalo savybes.
Dažnas Lietuvos peizažo elementas
Prisiminkime, kaip atrodo raistuose, pakelėse, durpynuose, miško trakuose augantis paprastasis šaltekšnis (Frangula almis), labiausiai paplitęs vidutinio klimato juostoje. Tai dažniausiai 3–5 m aukščio krūmas arba nedidelis medelis, turintis matinę pilkos arba beveik juodos spalvos žievę, žvilgančius ryškiai žalius lapus, varpelius primenančius smulkius, siaurus žiedelius, susitelkusius pluošteliais lapų pažastėlėse, ir 6–10 mm skersmens rutuliškas uogeles, nokimo metu keičiančias spalvą nuo šviesiai žalios, avietiškai raudonos iki violetiškai juodos. Labai gaila, bet uogos (ypač ne visai sunokusios), kaip ir lapai ar šviežia žievė nuodingos. Paprastasis šaltekšnis žydi gegužės–birželio mėnesiais. Uogos, kurių viduje yra 2–3 plokščios sėklos, sunoksta rugpjūtį.
Dekoratyvios veislės
Sunku tikėtis, kad paprastajam šaltekšniui norėsite skirti vietos savo sode. Visai kitaip atrodo veislė ‘Aspleniifolia’. Grakštus, dailus krūmas siaurais, iš kraštų banguotais lapais nė iš tolo nepanašus į savo miškinius brolius. Žali lapai rudenį įgyja aukso geltonumo spalvą. Nurodoma, kad veislė gali užaugti iki 3 m, nors dažniau tokio aukščio nepasiekia. Ji auga gana lėtai, tad neapsisprendžiant, kur sodinti, kuriam laikui galima įkurdinti vazone.
Pastaruoju metu Vakarų Europos šalyse, JAV, Kanadoje labai populiari yra veislė ‘Ron Williams’, gauta kryžminant ‘Columnaris’ plačiais lapais ir koloniška laja su ‘Aspleniifolia’. Iš pastarosios veislės ji paveldėjo lapų ažūriškumą, o iš ‘Columnaris’ – glaudesnę, kompaktiškesnę, kolonišką formą. Naujovė dažnai parduodama komerciniu pavadinimu „Fine Line“. 2 m aukščio ir 0,5 m pločio kompaktiška, koloniška laja į apačią kiek siauresnė, linkusi plikti, tad šalia rekomenduojama pasodinti vienmečių gėlių.
Paprastasis šaltekšnis priklauso šunobelinių (Rhamnaceae) šeimai ir gan panašus į kitą Lietuvoje savaime augantį šios šeimos atstovą – dygiąją šunobelę (Rhamnus cathartica). Atskirti augalus nėra sudėtinga. Šunobelių lapai turi 3–4 šoninių gyslų poras, kurios nukreiptos į lapo smaigalį. Šaltekšnių lapai turi 6–8 tokių gyslų poras, kurios išsidėsčiusios lygiagrečiai. Šunobelių ūglių viršūnės ir tarpušakiai apsiginklavę dygliais, kurių šaltekšniai neturi. Paskutę paprastojo šaltekšnio žievę, po ja rasime tamsiai raudoną sluoksnį.
Ieškodami informacijos apie paprastąjį šaltekšnį, susidursite ir su kitu lotynišku vardu, mat anksčiau jis vadintas Rhamnus frangula. Pasak „Botanikos vardų žodyno“ (Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998), šio augalo vardas – Frangula almis. Tačiau augalų duomenų bazės „The Plant List“ (www.theplantlist.org) teigimu, F. almis yra F. dodonei sinonimas. Tikrai kartais atrodo, kad tiesa slypi kažkur anapus…
