Kas patinka kinrožėms?

Kinrožės – augalai, kurie tai pamirštami, tai vėl atsiduria dėmesio centre.

*Kinrožės mėgsta šilumą. Namuose jos žydi nuo balandžio iki spalio. Jei žiemą patalpos temperatūra nenukrenta žemiau 18 °C ir įjungiamas papildomas apšvietimas, augalai žiedus krauna visus metus, tik su trumpomis pertraukomis.

*Kinrožės gerai auga ir gausiai žydi šviesiuose, saulėtuose kambariuose. Labai tinka pietinė pusė, bet nebloga ir šviesi rytinė bei vakarinė. Šiaurėje trūks šviesos, taigi gausių žiedų tikėtis neverta.

*Vasarą augalus galima laikyti lauke, nuo lietaus ir vėjo apsaugotoje vietoje, bet prie naujų sąlygų pratinami palaipsniui. Nuo didelio karščio ir alinančios vidurdienio saulės reikėtų pasaugoti, kad  nenudegtų lapai. Kinrožės išsprogs tik po kelių savaičių.

*Pavasarį ir vasarą laistoma reguliariai, kad neperdžiūtų žemė. Drėgmės perteklius kenkia, todėl vandens vazono padėkle nepalikite ilgam. Tręšiama kas dvi savaites, vasario–rugsėjo mėnesiais, universaliomis kompleksinėmis trąšomis.

*Kinrožės žiemoja įprastoje kambario arba kiek vėsesnėje (15 °C) temperatūros patalpoje. Žiemą laistoma rečiau, kai pradžiūsta žemės paviršius. Jei pakankamai šviesu ir šilta, vandens pilama dažniau ir kartą per mėnesį patręšiama. Vėsiai žiemojančių kinrožių tręšti nereikia.

*Kasmet būtina genėti, formuoti medelį arba krūmą. Leidžiant laisvai augti, jos išsikeroja plačiai ir užima per daug vietos. Dėl to žiedų nebūna daugiau, o priežiūra tik sudėtingesnė. Negailėdami nukirpkite ištįsusias šakeles anksti pavasarį, kol nepasirodė žiedų pumpurai. Dar kartą kinrožes galima nugenėti prieš žiemą.

*Jaunos kinrožės persodinamos kasmet, senesnės – kas 2–3 metus, kasmet pakeičiamas viršutinis žemės sluoksnis. Naudojama puri kompostinė žemė.

*Pavasarį nugenėjus augalą dauginimui galima naudoti nukirptas šakeles. Jaunos sumedėjusios 10–15 cm ilgio šakelės nesunkiai įsišaknija pamerktos į vandenį arba vazonėlyje su durpių ir smėlio mišiniu. Pasodinus į vazonėlius jos pražysta po kelių mėnesių.

Pixabay nuotr.